Lenkų poetės, Nobelio premijos laureatės Wisławos Szymborskos netektis 2012 m. sausio pabaigoje sukrėtė ne tik Lenkijos, bet ir Lietuvos intelektualų sluoksnius. Poetės subtili kūryba priimama kaip tiltas tarp atskirų kultūrinių ir intelektualinių tradicijų. Dar ryškesnė Lietuvos ir Lenkijos kultūrinio artumo iliustracija būtų poetas Czesławas Miłoszas, kuris yra savotiška jungtis tarp abiejų šalių paveldo, kultūros ir …
(…) Autoritarizmo ilgesio, besislepiančio po aksomine „tradicinių vertybių“ ar tvarkos bei teisingumo kauke ir atvirai prasiveržiančio šūkiu „Lietuva – lietuviams“, jau nebepaslėpsi. Chroniškas neužtikrintumas dėl ateities natūraliai formuoja teigiamą opiniją visiems, kurie piliečiams gali pasiūlyti tariamą gerovę ir tėvišką valstybės globą. Džiugina nebent tai, kad gausūs „Tėvynės gelbėtojai“ kol kas nėra itin charizmatiški, be to, …
Rusijos užsienio reikalų ministerija 2012 metų išvakarėse parengė pranešimą „Apie žmogaus teisių padėtį kai kuriose pasaulio valstybėse“. Tenka konstatuoti jo stebėtiną panašumą į 2009-ųjų pabaigoje pasirodžiusį Lenkijos užsienio reikalų ministerijos parengtą dokumentą „Pranešimas apie lenkų padėtį užsienyje – 2009“ (Raport o sytuacji Polonii i Polaków za granicą – 2009). Turiu mintyje abiejų dokumentų lietuviškąsias dalis. …
Prieš rašydamas tokį sudėtingą tekstą apie lietuvybės problemą, straipsnio autorius jaučia bei supranta pareigą supažindinti būsimąjį skaitytoją su savo asmeniniu žiūros kampu, kuris veikia rašomo teksto turinį bei stilių. Straipsnio autoriaus supratimu bei giliu įsitikinimu, nėra tokio dalyko kaip grynai moksliškai objektyvus darbas ar vertybiškai neutralus žurnalistinio pobūdžio tekstas. Po kiekvienu kūriniu visuomet glūdi jo …
Greičiausiai esu naivus kvailys, kuris vis dar nori tikėti, kad politinės partijos nėra nei verslo struktūros, nei įdarbinimo biurai ir kad į jas žmonės stoja vedini pasaulėžiūros bei idėjų bendrumo. Todėl labai gerai, kad tarp mūsų politikų atsiranda atvirų ir sąžiningų žmonių, kurie pasiruošę išsklaidyti mano iliuzijas. Vos buvo paliestas politinių partijų finansavimo klausimas, Seimo …
Toliau skaityti „Ar suteiksime partijoms valdžios garantijas?“
Atsiliepti į gerbiamo Seimo nario Egidijaus Vareikio straipsnį, ar kaip jis įvardijo – paskaitą, po pusantro mėnesio nuo jos pasirodymo, gal ir nėra gero tono požymis, bet jo „Paskaita apie Lietuvos taiką su Lenkiją“, manyčiau, tikrai neprarado aktualumo. Dėl pačios paskaitos, žinoma, jokių pretenzijų negali būti, tai profesionalus ir aukštos kokybės darbas. Vis dėlto, norėčiau …
(Tęsinys) Paskutinę dieną šiame krašte praleidau pačiam Karaliaučiaus mieste tarp vietinių lietuvių. Prie mūsų kompanijos prisidėjo Algimantas Savickis, tarpkarinio Lietuvos diplomato Jurgio Savickio brolio sūnus. Algimantas irgi iš Sibiran tremtos šeimos, išgyvenęs Karaliaučiuje beveik 50 metų, čia buvęs lietuvių bendruomenės pirmininkas. Buvome numatę susitikimą su vietiniu verslininku Vytautu viename iš jo restoranų. Jis gimęs Kazachstane, …
(Tęsinys) Netoli Tolminkiemio prasideda Romintos miškai, kuriuose medžiodavo Prūsijos kunigaikščiai ir kur paskutinis Vokietijos imperatorius kaizeris Wilhelm II pasistatydino medžioklės pilaitę, kurią vėliau įsigijo nacis Herman Goering. Maždaug 5 kilometrai nuo Tolminkiemio sustojome prie Romintos upės tilto, kur partizanas Juozas Lukša-Daumantas, vykdamas į Vakarus, su savo būriu susikovė su lenkų ir rusų pasieniečiais. Pakeliui į …
(Tęsinys) Iš ryto susitikome su Algirdu Karmilavičiumi, kuris tapo mūsų vedlys. Kaip vėliau paaiškėjo, Algirdas, jaunas, energingas, linksmas, yra Karaliaučiaus krašto lietuvių siela ir variklis. Šio krašto lietuviai, kaip ir visi dabartiniai Karaliaučiaus krašto gyventojai, yra atvykę po Antrojo pasaulinio karo arba tada atvykusiųjų palikuonys. Iš lietuvių, atsiradusių Karaliaučiuje, apie 50% buvo tie, kurie ieškojo …
(Tęsinys) Pagrindiniai keliai iš Lietuvos į Prūsiją veda arba per Pagėgius į Tilžę (dabar Sovietsk), arba per Kybartus į Eitkūnus (dabar Černyševskoje). Bet pereiti tuos pasienio punktus kartais trunka keturias, šešias ir daugiau valandų. Sako, kad eiles sudaro ne tik krovininiai sunkvežimiai, bet ir kontrabandininkai – Prūsijoje benzinas ir alkoholis kainuoja per pusę pigiau negu …
Prie švento kryžiaus, kuris jus mokė mylėti ir gailėtis, sakykit: kuo nusikalto ši tauta, kuri netroško aukso ir užkariavimų, bet ąžuolynų tyliame pavėsyje garbino tik savus dievus? Dėl ko jūs, plienu šarvuoti, ėjote į jų kraštus užgrobti jų laukus, naikinti jų šventyklas bei namus? Šiais žodžiais Liudvikas Gediminas Martynas Rėza (1776-1840) kaltino vokiečius kryžiuočius, …
Negražu juoktis iš rimtų dalykų, tačiau kartais kitaip elgtis nepavyksta. Teisėsaugos sistemoje įsigalėjęs marazmas kitos reakcijos nei sarkastiškas juokas nesukelia. Na kaip kitaip vertinti „gležnos it pavasario gėlė“ sielos prokurorus, kurie vis įsižeidžia ir įsižeidžia. Pradėti svarstyti, kad gal reikėtų susirūpinti psichologine pagalba prokurorams, kad jie taip jautriai nereaguotų į kiekvieną jiems nepalankią žinią. Juk …
Garsi Lenkijos mokslininkė prof. Jadvyga Staniškis (Jadwiga Staniszkis) stojo ginti iš visų Varšuvos tribūnų puolamos Lietuvos. Komentuodama premjero D. Tusko (D. Tusk) staigią kelionę į Lietuvą ginti „skriaudžiamų“ lenkų bei atšalusius abiejų valstybių santykius, mokslininkė sakė, kad reikia suprasti lietuvius, įžvelgiančius grėsmę savo valstybės vientisumui. „Lietuviai bijo „Regionų Europos“, nes joje mato pavojų savo valstybės …
Toliau skaityti „Lenkų autonomija: nėra klausimo, ar bus, yra klausimas – kada“
Istorikas, filosofijos daktaras ir politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius apžvelgia Lenkijos ir Lietuvos santykių problemas. „Lenkijos ir Lietuvos nesutarimai tęsiasi jau dvejus metus, ir, ko gero, dar paaštrės. Jau laikas rimčiau pamąstyti, ką Lietuva turėtų daryti šiomis aplinkybėmis. Be perdėjimo galima tvirtinti, kad Lenkijos ir vietos lenkų politikai tampa nesukalbami, tad bergždžia su jais kalbėti. Apie …