Gerbiamieji ir gerbiamosios! Esu priverstas pranešti – į mus ir vėl nusivalė kojas. Vargu ar ko kitko buvo galima tikėtis, nes ciniška nepagarba saviems piliečiams yra ne tik įprasta, bet ir teisėta. Stebiu, kaip aukštose tribūnose ilgai ir tuščiai vartota „pilietinės visuomenės“ klišė keičiama kitokiomis klišėmis. Ir ne šiaip kitokiomis, o visiškai priešingomis, negu anksčiau …
Mūsų valstybėje yra gana neįprasta situacija – turime tris valstybingumą simbolizuojančias šventes: Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją ir Liepos 6-ąją. Taip su istorinėmis valstybės atkūrimo datomis kitose šalyse retai susiklosto. Dažniausiai minima viena diena. Tai kodėl taip nutiko Lietuvoje? Mūsų valstybės raida gana sudėtinga: ne kartą į mūsų žemes kėsinosi priešai, buvome užgrobti ir teko kovoti …
Bronius Nainys Tai buvo labai seniai, kai išeiviams į tėvynę durys buvo kietai uždarytos ir tik nedaugeliui pavykdavo jas šiek tiek prasiverti. Ilgai truko, kol žmonos noras aplankyti savo motiną ir ta pačia proga savo gimtąjį kraštą parodyti dukterims išsipildė. Pirmoji jos kelionė buvo su jaunesniąja dukra dar okupacijos laikotarpiu ir labai trumpa. Antroji, kartu …
Kasmet birželį vykstantys iškilmingi minėjimai skatina vis iš naujo suprasti Lietuvai XX a. tekusį likimą. Ridas Jasiulionis Okupacijos ir tremties metinės verčia ieškoti atsakymo į istorijos filosofijos klausimą – kodėl tai įvyko? Daugmaž prasmingas ir nuoseklus pasakojimas apie Lietuvą prieš, per ir po Antrojo pasaulinio karo remiasi teze apie dvi okupacijas. Beviltiškai ir naiviai siekusi …
Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekaną, docentą, lietuvių kalbos vadovėlių autorių Antaną Smetoną kalbina žurnalistė Inga Liutkevičienė. – Esate lyg koks kalbos rentgenas – vos mums pravėrus burną, nustatote kalbos ligą. Kaip įvertintumėte didžiosios daugumos žmonių kalbos sveikatos būklę už Universiteto Lietuvių kalbos katedros ribų? – Rentgenas nesu, nors nesunkiai suprantu, iš kurios Lietuvos vietos yra …
Nuo XIX a. pradžios intelektiniame lenkų gyvenime Lietuvos reikšmė vis didėjo. Ypač išaugo Vilniaus kaip vieno svarbiausių mokslo ir meno centrų reikšmė. Tuometinė inteligentija ėmė domėtis Lietuvos istorija ir kultūra, jos kalbomis ir tautosaka. Ši tendencija išsilaikė ilgai: vėlesniais dešimtmečiais pasirodė muzikos ir literatūros kūrinių, mokslo darbų, įkvėptų plačiai suvokto lietuviškumo. Kūrėjai pagal epochos dvasią …
Toliau skaityti „Lietuvių mitologijos gimimas lenkų kultūroje“
Seniausias, siekiantis XIII a., lietuvių vaizdinys lenkų sąmonėje buvo aiškiai negatyvus. Toks jis susiformavo todėl, kad lietuviai nuolat puldinėjo lenkų žemes. Grėsmingi antpuoliai buvo prisimenami dar ir XVIII a., tai liudija tuo metu užrašytas posakis „lietuvių antpuolis“, reiškiantis netikėtą ir išdavikišką ataką. Keletas išlikusių viduramžių liudijimų vaizduoja lietuvius kaip puslaukinius, godžius ir žiaurius pagonis. Vėlesniais …
Kai Lenkijoje pasipylė kaltinimai, esą, Lietuva vykdo tenykščių lenkų persekiojimo ir nutautinimo akciją, o iš vieno lenkų politiko lūpų nuskriejo sparnuota frazė – esą, Lenkija tarpukariu neokupavo Vilniaus, lenkų politikos apžvalgininkai aiškino, kad tai tik rinkimų kampanijos elementai, kurie baigsis kartu su parlamento rinkimais. Lenkų politikos apžvalgininkų argumentus, kuriais, kaip galima numanyti, siekta sumenkinti savos …
Lietuvos ir Lenkijos dvišaliai santykiai šiuo metu toli gražu nėra idealūs, nors ekonominis bendradarbiavimas, priešingai – net labai geras. Suprantama, kad šis keistas santykis yra sunkus galvosūkis užsienio politikos formuotojams, tačiau dar didesnį rūpestį kelia tai, kokią įtaką ši situacija padarys ateities kartoms bei Lietuvos ir Lenkijos santykių perspektyvai. Galima teigti, kad dabar valstybių kaimynių …
Dar prieš metus naiviai maniau, kad Lietuvos lenkų agresyvius veiksmus skatina tik keli vietos vadukai, o pačios Lenkijos žmonės kur kas blaiviau žvelgia į Lietuvos lenkų reikalus. Todėl pernai pavasarį pamėginau užmegzti ryšį su kaimynais – nusiunčiau Lenkijos laikraščio „Rzeczpospolita“ redaktoriui laišką „Kaip gyventi ir sugyventi?“ („Jak żyć i współżyć?”), kuriuo atsakiau į tame laikraštyje …
Toliau skaityti „Nuo ko „Rzeczpospolita“ gina Lietuvos lenkus?“
Nesiliaujantys ginčai tarp Lietuvos ir Lenkijos politikų dėl tautinių mažumų, šiuo atveju – lenkų, padėties Lietuvoje ne tik neišsprendžiami, bet ir grimzta gilyn. Esama padėtis, atrodo, negali pajudėti iš mirties taško teigiamo susitarimo link, o tam priežasčių galima rasti daug. – Deja, verta pastebėti didelę skirtį, esančią tarp realios situacijos ir tos, kuri užvaldžiusi viešąjį …
Buvau pradėjęs rašyti šias mintis gruodį, bet padėjau į šalį – et, vis dėlto šventosios Kalėdos, Naujieji metai, gal kiek aprims… Deja, tenka vėl grįžti prie kaimynų politikos vežimėlio – kaip jam per tiltą važiuojant rateliai užkliūva. Pretenduodama į europinius lygmenis, oficialioji Lenkijos politika Lietuvos atžvilgiu darda atgyvenusiais užkampio „kalmogais“. Netikėtai prieš kurį laiką pratrūkę …
Praėjusį šeštadienį Gedimino prospektas ir Seimo prieigos stebėjosi dviem mitingais. Nors abiejų dalyviai siūlė kažką pertvarkyti Lietuvoje, galėjo susidaryti įspūdis, kad vienos pertvarkos autoriai atstovavo Lietuvai, kitos – į pietvakarius nuo mūsų šalies esančiai užsienio valstybei. Konkrečiau kalbant, mitinge ir eitynėse dėl švietimo sistemos tvarkymo dominavo Lenkijos vėliavos. Atskirose šalyse valstybinių vėliavų kėlimo ir kitokio …
Kalbant apie krikščionybės ir patriotiškumo santykį, dažnai galima išgirsti labai prieštaringų nuomonių. Viena vertus, į Bažnyčią kartais žiūrima kaip į tautininkų ar nacionalistų sąjungininkę, uolesnius krikščionis ir tautininkus nurašant į tą patį dešinįjį politinio spektro užkampį. Kita vertus, iš pačių tautininkų galima išgirsti, kad krikščionybė – ypač katalikiška jos forma – dėl savo visuotinio pobūdžio …
Toliau skaityti „Apie krikščionybės ir patriotiškumo santykį“