Jau gegužis, o su geguži susijį gegužinės arba „mojus“. Kap man ir mano kartos žmonėm, tai nieko neraiškiancis pavadzinimas. Nebent su dažnesnėm pamaldom bažnyčoj. Tokiais čėsais augį, kad nežinom, kap tep cikrai seniau atrodzydavo gegužinių vakarai. Dziedulių nespėjau paklausc, ba kažkap an mislių nebuvo užėjį, alė tėtė pasakojo, kad per gegužines visas kaimas susrinkdavo pas …
Kažnec ko, ar ne? Nugi akmenų! Acimenu kiekvienų akmenų rinkimo dzienų. Paci sau nesdzyvinu, kad tep strigis man tas akmenų kėlojimas no lauko in priekabų arba in balų, ar kokių dūrpinį. Aini paskui, aplink arba šoni povalio važuojanco traktoro ir cik spėji lankscycis virš akmenų. Baisūs ca ponai, kad raikia prieš kiekvienų kloniocis. Alė nieko …
Apie senovinę baltų aprangą pasakoja Kristina Kriūnaitė iš Kauno. Pranešimas skaitytas per 2017 m. lapkričio 17–18 d. Seinų „Žiburio“ mokykloje vykusį etninės kultūros seminarą „Išauskim tapatybę staklėmis ir daina“. sb, punskas.pl
2018 m. balandžio 25 d. Punsko Kovo 11-osios lietuvių licėjuje vyko knygos „Lietuvių tarmių kaita XXI a. pradžioje: Lenkijos lietuvių šnektos“ pristatymas. Dalyvavo monografijos autorės: prof. dr. Danguolė Mikulėnienė, dr. Asta Leskauskaitė, dr. Vilija Ragaišienė bei dr. Nijolė Birgelienė. Susirinkusius pasveikino licėjaus lietuvių kalbos mokytoja Birutė Vaičiulienė. Renginiui baigiantis kalbėjo LR konsulato Seinuose vadovas Vaclav …
Toliau skaityti „Monografijos apie Lenkijos lietuvių šnektas sutiktuvės Punske“
Veronika Kmieliauskaitė-Valukonienė pasakoja: „Kap iš Lietuvos grįžom – nei tvorų, nei daržalio su kvietkais. O mūs tetukė tep mylėj ir sodzyc, ir ravėc, viskas gražai augo, žydėj. Mūs daržalis vis dzidelis buvo ir štakietais aptvertas, visas kiemas, alia kap tas lenkas gyveno, neturėj žiemų kuom kūryc, tai laužė mūs tas tvoras ir neliko nei daržalio, nei kiemo …
Su pavasaru, žmonės! Kas buvot, kas nebuvot šitam mūs kampi, tas žino, matė ir girdėjo, kap neseniai visuose galuose graudė ir žaibavo. Kažkap šymėt labai insidėmėjau pyrmų grausmų. Ankscau nekraipdavau in tai dėmesio. Baisiai smagu, kad jau balandzin dangus užsiraugė ir pasimatė pirmi žaibai. Tuoj možnės Jorį švęsc. Ar pastebėjot, kap po pirmų grausmų ir …
Apie juostų panaudojimą žmogaus gyvenime pasakoja Punsko krašto etnografė Nastutė Sidarienė. Pranešimas skaitytas per 2017 m. lapkričio 17–18 d. Seinų „Žiburio“ mokykloje vykusį etninės kultūros seminarą „Išauskim tapatybę staklėmis ir daina“. sb, punskas.pl
Apie juostų panaudojimą žmogaus gyvenime pasakoja Punsko krašto etnografė Nastutė Sidarienė. Pranešimas skaitytas per 2017 m. lapkričio 17–18 d. Seinų „Žiburio“ mokykloje vykusį etninės kultūros seminarą „Išauskim tapatybę staklėmis ir daina“. sb, punskas.pl
Folklorinio dainų ir šokių ansamblio „Žvangucis“ iš Alytaus pasirodymas Punsko lietuvių kultūros namuose per Atvelykį. 2018 04 08. Ansamblio vadovas Giedrius Griškevičius. sb, punskas.pl
Punsko lietuvių kultūros namuose koncertuoja Punsko muzikos mokyklos liaudiškų instrumentų klasės mokiniai ir jų vadovas mokyt. Arnoldas Beinaris. 2018 04 08. sb, punskas.pl
2018 metų balandžio 8 dieną Punsko lietuvių kultūros namuose vyko Atvelykio šventė bei Velykinės parodos atidarymas. Koncertavo folkloro ansamblis „Alna“. Apie renginį pasakoja Punsko krašto etnografės: Nastutė Sidarienė ir Aldona Vaicekauskienė. sb, punskas.pl
2018 metų balandžio 8 dieną Punsko lietuvių kultūros namuose vyko Atvelykio šventė bei Velykinės parodos atidarymas. Koncertavo folkloro ansamblis „Alna“. Apie renginį pasakoja Punsko krašto etnografės: Nastutė Sidarienė ir Aldona Vaicekauskienė. sb, punskas.pl
Pasakoja Veronika Kmieliauskaitė-Valukonienė Mano vaikystės Velykos prabėgo karo metais. In Lietuvų važavom su kitais, kap man 12 metų buvo, ėj jau trylikci. Nebuvo galimybės kap tai švysc, ba buvom ne an savo. Turtelis mūs, Kmieliauskų, kad ir nekokias, alia kiek tai pasėmėm, o kiek likį buvo, ca kiek tai Juodeliškėj. Vežiman, inkinkytan dzviem arkliais, kap …
Tupi tupikas, žūro žūrikas! Ar ne tep buvo? Ups… Kad gal ca kų sumaišau… Internetas sako, kad taisyklingai raikia sakyc tep: Kabo kabikas, tupi tupikas, kad kabikas nekabėtų – ir tupikas netupėtų. Žinojot, kad ca mįslė? Ba aš tai cik va dartės dasižinojau. Kokia sarmata! Nu alė iš kitos pusės, tai iš kur galėjau žinoc, …