„Kalnai kelmuoti, pakalnės nuplikę…“, – tep sau ėmiau ir šandė prisiminiau Anykščų šilelį. Alė tep cikrai nei iš šo, nei iš to neužėj pacituoc pirmų poemos žodžų. Varcydama vienų iš storasnių lancynoj gulincų knygų, katroj labai paprastais žodžais aprašoma XIX amžaus Lietuvos istorija, pataikiau an įdomaus skyruko apė Lietuvos gamtų. O graži buvo toj mūs …
Toliau skaityti „Linki šimto. Todia palinkėsiu daug daugiau!“