Jotvingių ir prūsų gyvenvietėje (3 d.). Velnio duobė

Punsko miestelio pašonėje, Ožkiniuose, stovi unikali Jotvingių ir prūsų gyvenvietė, kurią kasdien (ypač vasarą) aplanko nemažai turistų iš Lenkijos, Lietuvos ir kitų kraštų. Čia galima susipažinti su mūsų tautos praeitimi, pasisemti dvasinės stiprybės, pasimėgauti natūralia gamta. Gyvenvietėje galima pamatyti daug originalių medinių namelių, medinę pilį, akmens arką, aukurą, prūsų ir jotvingių pilkapius ir kt. Čia …

Laikas gyvena nuotraukose (4 d.). Lumbių saviveiklininkai

Senose nuotraukose glūdi mūsų krašto istorijos atmintis, kurią reikia puoselėti ir kitoms kartoms perduoti. Pabandykime tai padaryti kartu. Būsime dėkingi Jums, mieli Skaitytojai, už pastabas ir komentarus. Šiandien apie Lumbių saviveiklininkus.    Lietuvių šv. Kazimiero draugijos Lumbių skyriaus mėgėjų teatro, vadovaujamo Antano Šarkos, vaidintojai. Nuotrauka daryta apie 1933 m. Pirmoje eilėje iš kairės sėdi: Juozas …

Jotvingių ir prūsų gyvenvietėje (2 d.). Akmuo Durbės mūšiui atminti

Punsko miestelio pašonėje, Ožkiniuose, stovi unikali Jotvingių ir prūsų gyvenvietė, kurią kasdien (ypač vasarą) aplanko nemažai turistų iš Lenkijos, Lietuvos ir kitų kraštų. Čia galima susipažinti su mūsų tautos praeitimi, pasisemti dvasinės stiprybės, pasimėgauti natūralia gamta. Gyvenvietėje galima pamatyti daug originalių medinių namelių, medinę pilį, akmens arką, aukurą, prūsų ir jotvingių pilkapius ir kt. Čia …

Jotvingių ir prūsų gyvenvietėje (1 d.). Prūsų arka

Punsko miestelio pašonėje, Ožkiniuose, stovi unikali Jotvingių ir prūsų gyvenvietė, kurią kasdien (ypač vasarą) aplanko nemažai turistų iš Lenkijos, Lietuvos ir kitų kraštų. Čia galima susipažinti su mūsų tautos praeitimi, pasisemti dvasinės stiprybės, pasimėgauti natūralia gamta. Gyvenvietėje galima pamatyti daug originalių medinių namelių, medinę pilį, akmens arką, aukurą, prūsų ir jotvingių pilkapius ir kt. Čia …

Sąskrydis vis dar vadinamas piliakalniu (4 d.)

Kad vieta pasirenkama prie ežero – įprasta. Sąskrydžiai vykdavo Klevų kaime, Vaitakiemyje, Žagariuose. Iki dabar rengiami Burbiškiuose prie didžiulio ir gražaus Galadusio, patogioje vietoje (pirmiausia Vinco Aleksos žemėje, paskui greta buvusioje valstybinio žemės ūkio žemėje, vėliau tapusioje Juozo Žukausko, o paskui jo sūnaus Romo nuosavybe). O štai ką prisiminė apie sąskrydžius keletas pakalbintų žmonių. Albina …

Sąskrydis vis dar vadinamas piliakalniu (3 d.)

(Tęsinys) Nemažai žinių apie buvusius sąskrydžius galima aptikti ankstesnių metų „Aušroje“. Štai keletas pavyzdžių. 1961 m. „Aušros“ 2 nr. 10 psl. esančiame straipsnyje „Saviveiklos apžiūra Klevų piliakalnyje“ rašoma: „Šiais metais liepos 9 d. (1961.VII.9 d.) Klevų piliakalnyje tarp Klevo ir Klevaičio ežerų suvažiavo virš 2 tūkst. žiūrovų. (…) Šiame apžiūros sąskrydyje dalyvavo 12 saviveiklos ratelių …

Sąskrydis vis dar vadinamas piliakalniu (2 d.)

(Tęsinys) LVKD archyve rastame „Aušrai“ ­skirto straipsnio rankraštyje rašoma: „Žmonės laukė, kada įvyks ši Sąskrydžio ir kartu saviveiklos ansamblių darbo už 1962 m. apžiūros tiksli data. Kas dėl vietos, tai nebuvo jokių abejonių, kad Klevų apylinkėje – dideliam kalne, pavadintam „piliakalniu“, esančiam tarp dviejų ežerų Klevo ir Klevaičio. Vieta labai graži, o apie patį kalną …

Iš Angelės Šliaužienės dienoraščio

(…) redakcijoje ant mano darbo stalo gulėjo paprastas sąsiuvinis mėlynais nublukusiais viršeliais, pageltusiais languotais puslapiais, betgi koks brangus Šliaužių-Kardauskų šeimos atminimas. Atsargiai, lyg relikviją, vartydama p. Jūratės išsaugotą ir atneštą daiktą, susipažinau su Angelės Šliaužienės pasauliu. Dukrai Jūratei leidus, dalinuosi mėlyno sąsiuvinio paslaptimis… Božena Bobinienė, punskas.pl Nors kiek noriu prisiminti apie kleboną kun. Juozapą Švedą …

Sąskrydis vis dar vadinamas piliakalniu (1 d.)

Gražu kaime. Aplinkui žalia, kvepia pievos. Šiemet šaltas pavasaris, bet augmenija nepasidavė – nei nušalo, nei išdžiūvo (nors daugiau kaip mėnesį nebuvo nė lašo lietaus). Pagaliau po ilgos sausros palijo. Nors trūksta vakarais ir naktimis šilumos, bet dieną šilta, kartais net ir kaitri saulė džiovina lietučio sudrėkintą dirvožemį. Burbiškiuose ypatingai netrūko birželį lietaus, viskas paūgėjo, …

Kun. Juozo Švedo nuveikti darbai

420-osioms Punsko parapijos įkūrimo metinėms Seniai, prieš keletą dešimtmečių, seniausia mūsų krašto gyventoja Anelė Maksimavičienė man pasakojo, kad jos vaikystės laikais žmonės nesirūpino kaip dabar savo mirusiaisiais. Į kapines retai kas eidavo, o tik vienas kitas kapus tvarkydavo. Ėjimai į kapus Visų šventųjų dieną prasidėjo, pasak jos, kunigo Juozo Švedo laikais. O buvo taip. 1923 …

Punsko klebonas kun. Juozas Švedas. Giesmininkas ir chorvedys

 420-osioms Punsko parapijos įkūrimo metinėms  100 metų sukanka, kai į Punsko parapiją dirbti vikaru atėjo šviesaus atminimo kunigas, būsimas Punsko parapijos klebonas Juozas Švedas. Parapijai tuomet vadovavo 12 parapijų dekanas, iškilus šio krašto kunigas ir visuomenininkas klebonas Motiejus Simonaitis. J. Švedas buvo jaunas, linksmas, muzikalus, mėgstantis jaunimą dvasininkas. Pagyvenęs keletą mėnesių parapijoje, susidomėjo jos choru. …

Apie Vygrius

Kaimo rašytojas Juozas Petrauskas iš Mankūnėlių surinkęs nemažai medžiagos apie daugelį bažnyčių, taip pat Vygrių („Lietuvių pėdsakai Vygriuose“). Pietų Sūduvoje pirmiausia lenkintos Vygrių apylinkės. Vienuoliai kamenduliai daugiausia buvo lenkai. Jie nenorėjo ir nematė reikalo išmokti lietuviškai, o gudai ir lietuviai turėjo mokytis lenkiškai. Ir čia kamenduliai kviesdavosi daugiausia lenkų. Netgi įkūrė Magdalenavo kaimą. Seinų vyskupystė …