Vaikystėje nemėgau, labai nemėgau Seinų. Šis, anot poeto Jono Strielkūno, rūke paskendęs purvinas miestas man siejosi su tuo, kas mane, vaiką, baugino, pykino, erzino. Seinai reiškė skausmą, nelaimę, vaikišką baimę. Į Seinus tėvai nusiveždavo mane, kai reikėjo, pavyzdžiui, ištraukti dantį. Į Seinus patekau 1972 metų žiemą, kai nusilaužiau koją, arba 1976-aisiais, kai dėl neatsargumo susižeidžiau …
Balandžio pabaigoje neformali punskiečių grupė savo iniciatyva sutvarkė senas Punsko evangelikų kapines. Per daug dešimtmečių jos buvo labai apleistos. Ilgainiui ši žmonių nelankoma amžino poilsio vieta apaugo tankiais krūmais ir aukšta žole. Daugelis šio krašto gyventojų apie šias kapines nedaug ką žino. Kaip teigia viena kapų tvarkymo dalyvė, Aldona Staskevičienė, į Punską atvykę turistai dažnai …
“Šaltinio vanduo visuomet būna skaidrus. Jis trykšta ir neišdžiūva nei žiemą, nei vasarą.” Jonas Juravičius Nenumaldomai bėga laikas. Ne per seniausiai minėjome 100-ąsias Seinų „Šaltinio“ spaustuvės įsteigimo metines. Šiemet minime 110-ąsias. Kaip prieš 10 metų, taip ir dabar Lietuvos žiniasklaidoje nedaug rašoma apie savotišką istorijos fenomeną – Seinų aukso amžių. Mažai kalbama apie jo reikšmę …
Toliau skaityti „Seinų „Šaltinio“ spaustuvė. Pradžių pradžia“
Prieš praėjusios savaitės pasivaikščiojimus mano vaikystės prisiminimais naršiau po svetimas interneto erdves. (Nors… ne! Viskas, kas laisvai prieinama internete, nėra svetima. Viskas tampa visų ir visiems.) Apsilankiau mokslo ir technologijų puslapyje. Skaitant įvairius straipsnius, akį užkabino šalia tekstų skelbiamos žinutės. Ten pamačiau mažomis raidėmis parašytą pavadinimą „Istorijos šešėliai“. Paspaudžiau. Labas vakaras, noriu pristatyti mėgėjišką laidą …
Toliau skaityti „Jurgita Stankauskaitė. Pasivaikščiojimas po apleistas vietas“
Nepaprastai įdomus ir žavus yra mūsų Punsko ir Seinų krašto lietuviškas kampelis. Kiek daug čia saulės spinduliais nurausvintų ežerų, upelių, jotvingių piliakalnių, lankytinų vietų. Vieną gražią balandžio dieną išsiruošėm į Zervynus. Zervynai – tai kaimas Lenkijos šiaurės rytuose, Šipliškių valsčiuje, Suvalkų apskrityje, Palenkės vaivadijoje. Kraštotyrininką ir visuomenininką Antaną Baudį kalbina kunigas Marius Talutis. sb, punskas.pl
Pagal Lietuvos istoriko ir kunigo Jono Totoraičio veikalą „Sūduvos Suvalkijos istorija“, Marijampolė įkurta 1667 m. Jos vardas kildinamas iš Pašešupio kaimo. Lietuvos kraštotyrininką ir visuomenės veikėją Kęstutį Subačių kalbina Sigitas Birgelis. sb, punskas.pl
Atgavus Lietuvai lietuvišką spaudą, savaitraštį „Šaltinis“ buvo ketinama leisti Vilniuje, bet Seinų krašto kaimų gyventojų piniginės paramos dėka „Šaltinio“ namais tapo Seinai. Vincas Dvaranauskas surinko 20 000 rublių. Įkurta „Laukaitis, Dvaranauskas, Narjauskas ir bendrovė“, ėmusi laikraštį redaguoti ir spausdinti. Spaustuvės įrengimas kainavo 15 000 rublių. Spausdinimo mašinos ir lietuviškos, lotyniškos, lenkiškos, rusiškos raidės nupirktos Varšuvoje. …
Toliau skaityti „„Šaltinį“ bevartant. Pasakoja Jonas Juravičius“
Gera pažiūrėti pamokantį filmą ar perskaityti įdomią knygą. N. Eimantavičienės knygoje „Jonas Čerskis 1845–1892“ aprašoma asmenybė sužavėjo mane savo dideliu darbštumu ir siekiais. Geologas, geografas Jonas Čerskis gimė 1945 m. gegužės mėn. Svolnios dvarelyje, prie Svolnios upės, Vitebsko gubernijoje, nusigyvenusio lietuvio bajoro šeimoje. Gyvendamas skurdžiai atliko daug mokslui reikalingų tyrimų, netekęs sveikatos, vis tiek siekė tikslo. …
Baltų vardas kaip mokslinis mūsų genčių pavadinimas pirmą kartą buvo pavartotas 1845 m. vokiečių kalbininko G. H. F. Neselmano. Į rašytinę istoriją baltai yra patekę aisčių vardu I a. po Kr. Pirmą kartą šis vardas minimas romėnų istoriko Kornelijaus Tacito veikale „Germanija“. Aisčių vardas gali būti kildinamas iš upės Aista, tekančios Sūduvoje, Vilkaviškio rajone. Sūduvos …
2016 m. balandžio 10 d. 14.00 val. (Lenkijos laiku) Punsko lietuvių kultūros namuose vyks filmo „Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“ premjera. Tai pilno metražo (2 valandų) vaidybinis dokumentinis filmas apie Lietuvos partizaninį judėjimą Lenkijos ir Lietuvos pasienyje. Jis pasakoja apie šio krašto partizanus ir jų ryšininkus, apie 1949 m. gruodžio 15 d. Šlynakiemyje žuvusius Lietuvos …
Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu 2016-ieji yra paskelbti Lietuvos prezidento ir premjero, gydytojo, publicisto, knygnešio, varpininko, švietėjo Kazio Griniaus metais. Šiemet gruodžio 17 d. minėsime šio iškilaus Sūduvos krašto žmogaus 150-ąsias gimimo metines. K. Grinius gimė Sasnavos valsčiuje (šalia Marijampolės), Selemos Būdos kaime. Tėvas Vincas buvo nepasiturintis ūkininkas, 30 margų ūkio savininkas. Motina Ona Vosyliūtė-Griniuvienė – …
Iš saugumo dokumentų žinome, kad Rimvydą ir Žaibą išdavė du partizanų ryšininkai. Jų pavardžių neminėsiu. Vienas iš jų (operacinis slapyvardis Vytautas) jau kurį laiką buvo saugumo užverbuotas. Jis nurodė kitą ryšininką, slapyvardžiu Mažasis. Šis bandė susekti J. Krikščiūno ir jo adjutanto slėptuvę, ir jam tai pavyko. Kaip teigia istorikas dr. Bronius Makauskas, buvo taisyklė, kad …
2016 m. balandžio 10 d. 14.00 val. (Lenkijos laiku) Punsko lietuvių kultūros namuose vyks filmo „Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“ premjera. Tai pilno metražo (2 valandų) vaidybinis dokumentinis filmas apie Lietuvos partizaninį judėjimą Lenkijos ir Lietuvos pasienyje. Jis pasakoja apie šio krašto partizanus ir jų ryšininkus, apie 1949 m. gruodžio 15 d. Šlynakiemyje žuvusius Lietuvos …
XXVII knygos mėgėjų draugija yra bibliofilinė visuomeninė organizacija, įkurta 1930 metais Kaune. Draugijos steigėjų gretose buvo to meto žymūs Lietuvos intelektualai, tarp jų rašytojas Juozas Tumas-Vaižgantas, dailėtyrininkas docentas Paulius Galaunė ir kt. Draugijos tikslas buvo tyrinėti knygos istoriją, knygos meną, domėtis retais leidiniais ir leisti knygas. Sovietmečiu jos veikla buvo uždrausta. Draugija atkurta 1993 m. …