Kokiais tik vardais jos nevadinta: Sūduva, Naujoji Rytų Prūsija, Suvalkija… Kai kurie tų vardų tiesiog žeidžia vietos gyventojų ausį, o dar labiau širdį. Sūduva mums ypatinga žemė. Ji mūsų gimtinė, nors ir kelis kartus sumažėjusi, bet išlikusi, ji yra etninio nedalinamo lietuvių tautos pamato labai svari dalis. Lietuvos kraštotyrininką bei visuomenės veikėją Kęstutį Subačių kalbina …
Apie savo krikštatėvį Antaną Gustaitį ketinau parašyti minėdamas jo mirtį spalio mėnesį. Vis dėlto pamaniau, kad dėdę Antaną turėtų lydėti bent keli kiti lietuviai oreiviai, kuriuos pavadinčiau „žemaičių eskadrile“ – ir taip atsirado šis rašinys. 1941 m. spalio 16 d. Butyrkų kalėjime Maskvoje NKVD nužudė generolą A. Gustaitį, Lietuvos karo aviacijos viršininką. Jis buvo 43 …
Privalome prisiminti garbius mūsų krašto ir Lietuvos žmones, taip pat savo senelius, prosenelius, kovojusius dėl lietuvybės išlikimo, gimtojo žodžio išsaugojimo ir jo perdavimo būsimoms kartoms, mylėjusius žemę ir ne savo valia išvykusius iš savų sodybų Lietuvon ar kitur. Poeto Albino Žukausko krikštasūnis Genius Latvys sako: – Pamenu, kaip sesers Česės vyras a. a. Petras Kuosa …
Šiandien sukanka 75-eri metai, kai ties Šeštokais buvo sovietų suimtas Lietuvos aviacijos generolas Antanas Gustaitis. „Šiandien tradicijas turime, aviacijos ne“, – teigia Lietuvos aeroklubo prezidentas Jonas Mažintas. Pasak jo, Lietuva, 1990-aisiais išsivadavusi iš sovietų vergijos, turėjo nemažą oro laivyną, deja, jis per kelis dešimtmečius išgaravo kaip dūmas. Liko tik pasigėrėjimas tradicijomis. Ne visi žino, kad tarpukariu …
Lietuvos heraldikos komisija prie Lietuvos Respublikos Prezidentūros suderino ir patvirtino Sūduvos etnografinio regiono heraldinius simbolius. Juos sukūrė dailininkas Rolandas Rimkūnas. Skydą iš abiejų pusių puošia sidabrinės ąžuolo šakelės su gilėmis, apačioje įrašyta VIENYBĖ TEŽYDI. Lietuvos kraštotyrininką bei visuomenės veikėją Kęstutį Subačių kalbina Sigitas Birgelis. sb, punskas.pl
Pirmajam pasauliniam karui baigiantis ir pradėjus stiprėti Lietuvos nepriklausomybės idėjoms, Vilniuje buvo įkurtas vykdomasis komitetas, kuris atsišaukimais kreipėsi į visuomenę. Jis informavo vokiečių okupacinę valdžią apie Lietuvos nepriklausomybės siekius. Vokiečių karinė ir civilinė valdžia norėjo steigti lietuvių patikėtinių tarybą, bet lietuviai išsireikalavo, kad taryba būtų steigiama sušauktoje lietuvių atstovų konferencijoje. Jai organizuoti Vilniaus lietuvių grupė …
Toliau skaityti „Suvalkų krašto lietuviai Vilniaus konferencijoje“
Geri darbai nenueina veltui. Jie sugrįžta įvairiomis formomis, įvairiu laiku ir aplinkybėmis. Seinų kunigų seminarijos auklėtinis, ilgametis Punsko parapijos klebonas kun. Antanas Žievys buvo vienas iškiliausių Punsko krašte gyvenusių ir dirbusių lietuvių kunigų. Šiandien nedaug kas žino, kad šio kilnaus dvasininko ryžto, drąsos ir užsispyrimo dėka po Antrojo pasaulinio karo Punsko parapijoje išliko pamaldos lietuvių …
Vieni kalbėjo: nebus žiemos, nebus sniego, kiti – kad vėluojanti žiema tęsis iki vėlyvo pavasario… Spėlioti galima visaip. Tikėti ar ne spėjimais? Ne sykį žmonės stebi, kaip elgiasi žvėrys, paukščiai. Jie nujaučia nelaimę, pavyzdžiui, potvynį. Žmonės nė nemėgina trauktis, o žvėrys išjautę iš anksto bėga į saugesnes vietas. Kaipgi netikėsi žvėreliams? Rudenį ne vienas stebėjome, …
Lengvai atėjo, lengvai ir nuėjo. Taip sakome matydami, kaip eikvojami lengvai įgyti dalykai. Kiekvienas norėtume, kad padovanotas daiktas nebūtų numestas arba išmestas, bet įvertintas ir juo pasidžiaugta. Vaikai, stebėdami tėvų elgesį, turėtų taip pat pasimokyti, kaip reikia vertinti ir džiaugtis. Nesvarbu, kad jie viskuo aprūpinti. Reikia mokėti taupyti, gerbti palikimą ar padovanotą daiktą. Tada ateitis …
– Kap sulauksi Naujų metų, toki jiej tau ir bus cielus kitus metus. Jei pramiegosi, tai ir apsnūdis būsi per visus metus, nebus kuom dzaugcis. Tep sakydavo vis mūs tėvas. Tai laukėm, labai laukėm ir kap vaikais buvom, ir paskui su jaunimu, – porina Jonas Leončikas. – Raikėj laukc, ir labai laukėm tų Naujų metų, …
Šaltis, baimė, ta tremtis… Artimųjų netektis. Skausmo ašaros riedėjo – Nepalūžom, iškentėjom. Lietuva, Latvija ir Estija – Pabaltijo sesės – vienu metu patyrė dideles represijas ir trėmimus. 1941 m. birželio 14-osios 3 val. nakties Maskvos įsakymu šiose trijose šalyse prasidėjo masiniai areštai ir žmonių deportacija į Sibirą. Vyrus atskirdavo nuo šeimų ir vežė į …
Antanas Šeštokas iš Avižienių bendruomenės sakęs: jei per Martyną (lapkričio 11 d.) ledas, tai per šv. Kalėdas bradas. Ir atvirkščiai. Taigi šiemet per Kalėdas turėtų būti ledas. O Naujieji metai bus šlapi. Izabelė Sidarytė-Brazinskienė pasakojusi, kaip karo metais, kad „užeiviai“ neišgrobtų grūdų, jos tėvas žiemą pasisėmęs iš aruodo rugių „an arimo užsnigto išsėjo, o paskui …
Daug apie krašto praeitį galime sužinoti iš antkapių užrašų. Vienur jie lenkiški, kitur lietuviški, rodantys ten gyvenusių žmonių prisirišimą prie savo tėvų kalbos ir tradicijų. Naujosiose Punsko parapijos katalikų kapinėse antkapių užrašų daug ir įvairių (pasitaiko ir su grubiomis gramatinėmis klaidomis), bet nedaug juose informacijos apie mirusiuosius. Dažniausiai įrašomi vardas, pavardė, vietovė, kiek metų gyveno, …
Toliau skaityti „Kiek trunka žmonių amžinybė? (4/4) Naujosios katalikų kapinės“
Apie Punsko evangelikų kapines žinome nedaug. Jos nedidelės, įsteigtos Punsko miestelio vakarinėje dalyje. Šiuo metu labai apleistos. Yra išlikęs vienas kitas antkapis. Nuo šių kapinių atsiveria graži Punsko panorama – miestelis matosi kaip ant delno. Prieš Antrąjį pasaulinį karą Punske gyveno gal keliolika, gal keliasdešimt vokiečių tautybės žmonių. Kai atėjo hitlerininkai, dauguma jų sveikino juos …
Toliau skaityti „Kiek trunka žmonių amžinybė? (3/4) Evangelikų ir žydų kapinės“