Viskas išnyksta, dingsta, eina į užmarštį. Nelieka atsiminimų, istorijų, žmonių ir jų laiko. Mažai ką mums pavyksta išsaugoti nuo užmaršties, nedaug sugebame kitoms kartoms perduoti. Kiek istorijų mena Punsko parapijos senosios katalikų kapinės? Du metrai po žeme amžinam atilsiui atgulę žmonės mylėjo lygiai kaip mes, troško būti mylimi, išgyveno laimę, baimę, neapykantą, tuokėsi, gimdė vaikus, …
Toliau skaityti „Kiek trunka žmonių amžinybė? (2/4) Senosios katalikų kapinės“
Vaitakiemin mano tėviškė – gimtinė. Tynajus mano brolis su savo šaimynu. Susiskambinam arba užvažuoja. Man rūpi, kap jiem ainasi. Poteravau, kad palytų, kad užaugtų, alia kap nebuvo lietaus vasarų, tep nebuvo. O va spalio vidurin po šalnų insilijo. Seniau sakydavo: „Kap pašalo, tai po to palis“. Nu ir tep dabar insilijo. Ir jau kap raikianc …
Žmogus nemiršta! Jis ir po mirties dar kurį laiką gyvena jį pažinojusių žmonių atmintyje. Gyvena laidotuvių metu ištartų žodžių terpėje: „Tegul lengva tau būna mūsų žemė“. Ką norime šiais žodžiais jam pasakyti, ko į amžinybę išeinančiajam palinkėti? Ar kad jo atminimo neslėgtų mūsų baimė, apkalbos, pavydas, pagieža, niekšybė, pikti žodžiai ir geiduliai, kad jo amžinojo …
Toliau skaityti „Kiek trunka žmonių amžinybė? (1/4). Punsko bažnyčios kapinės“
Šiandien, spalio 1-ąją, sukanka 71-eri metai nuo didžiausio Sūduvoje karo belaisvių lagerio Stalag Sudauen išlaisvinimo. Per trejus metus čia buvo nužudyta, mirė nuo šalčio, bado ir ligų turbūt daugiau kaip 50 tūkstančių žmonių. 1941–1944 m. šiame lageryje buvo kalinama per 100 tūkstančių karo belaisvių. Nedaug kas mūsų krašte prisimena, kaip po 1941 metų birželio 22 …
Vaikystėje įvairių – ir liūdnų, ir žaismingų – pasakojimų teko girdėti. Ilgais žiemos vakarais vakaroti suėję žmonės kalbėdavo apie visokiausius dalykus, pačių išgyventus, sugalvotus ar iš kitų nugirstus. Porino apie vilkus, kurie kaimuose net tik ožką ar avį nunešdavo, bet neretai ir žmogui kelią pastodavo. Kraupūs būdavę pasakojimai apie vaiduoklius, kurie trečią dieną po laidotuvių …
Priešais mus sėdi aštuoniasdešimt kelerių metų močiutė. Šalia jos – mergaitės, dar pradinukės. Pasiūlom joms užkalbinti senutę, paklausti, kaip gyveno seniau, kai jai buvo tiek metų, kiek dabar mūsų dukroms. Senelė pagyvėja, primerkia savo daug mačiusias akis, pasitaiso skarelę ir, besisupdama pirmyn ir atgal, prisimena savo vaikystę. – Oooi, mergaitės… Kai man buvo septyneri, vyko …
Toliau skaityti „Ar su viena batų pora įmanoma pereiti per gyvenimą?“
Bėga laikas. Į Anapilį viens po kito iškeliauja žmonės. Išeina, pasiimdami į nežinomybę savo jausmus, išgyvenimus, gyvenimo patirtį, nuveiktus gerus ir blogus darbus, tai, ką pavyko padaryti ir ko nesuspėjo baigti. Žmonių darbai pasilieka – vieni ilgiau, kiti trumpiau, išlieka net žmogaus nesant. Jie gali būti perduodami kaip atsiminimai kitoms kartoms, gali būti tęsiami, puoselėjami… …
Toliau skaityti „Sigitas Birgelis. Apsaugoti nuo užmaršties“
Kaip gyvenama kitapus sienos, perplaukus skersai Galadusio ežerą, pasakoja ūkininkas Artūras Matusevičius: – Ne visad gera ir smagu gyventi ramesnėj vietoj. Kiekvienas savaip supranta gamtą. Vieni nori ramiai patys pailsėti ir paklausyt gamtos garsų (pvz., paukščių, varlių), ją stebėti, tyrinėti, žiūrėti į mėnulį, žvaigždes. Tačiau yra ir tokių, kuriems gamta nerūpi. Kai kurie garsia muzika …
Kas sieja Punską ir Bartninkus? Gal daug kas, gal niekas? Gal bitės, bitininkystė, medus? Punsko krašte gerų, pasižymėjusių ne tik šiame regione bitininkų yra nemažai. Bartninkai šioje srityje irgi, atrodo, ne iš kelmo spirti, nes savo vardą nuo drevinės bitininkystės yra gavę. Be abejo, pirmieji šios vietos gyventojai bitininkyste vertėsi, iš miško medžių drevių medų …
Onutės Vaznelienės pranešimas apie Punsko ir Seinų krašto lietuvių likimą Antrojo pasaulinio karo ir pokario metais, skaitytas š. m. rugpjūčio 14 d. Sankūrų kaime, Petro Makausko sodyboje, per Kastanto Paransevičiaus 70-ųjų žūties metinių minėjimą. sb, punskas.pl
Prieš 70 metų, 1945 m. rugpjūčio 14 d., Sankūruose buvo lenkų saugumo nužudytas to kaimo lietuvis Kastantas Paransevičius. Lenkijos teismo, nagrinėjusio šią bylą, nuomone, tai buvo nusikaltimas prieš žmoniją. Ką šiandien žinome apie tuos tragiškus įvykius? Visuomenės veikėją Juozą Sigitą Paransevičių kalbina portalo www.punskas.pl vyr. redaktorius Sigitas Birgelis. sb, punskas.pl
Prieš 70 metų, 1945 m. rugpjūčio 14 d., Sankūruose buvo lenkų saugumo nužudytas to kaimo lietuvis Kastantas Paransevičius. Lenkijos teismo, nagrinėjusio šią bylą, nuomone, tai buvo nusikaltimas prieš žmoniją. Ką šiandien žinome apie tuos tragiškus įvykius? Visuomenės veikėją Juozą Sigitą Paransevičių kalbina portalo www.punskas.pl vyr. redaktorius Sigitas Birgelis. sb, punskas.pl
Mokytoja ir visuomenininkė Julija Stoskeliūnaitė – Punsko krašto mokytojo ir literato Jono Stoskeliūno sesuo – pasakoja apie lietuviškas mokyklas ir mokytojavimą Punsko krašte. sb, punskas.pl
Mokytoja ir visuomenininkė Julija Stoskeliūnaitė-Ustakienė – Punsko krašto mokytojo ir literato Jono Stoskeliūno sesuo – pasakoja apie vaikystės ir jaunystės dienas Kampuočiuose bei mokslą Lietuvoje. sb, punskas.pl