Istorinė apybraiža, Lietuvos nacionaliniame mokinių konkurse „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“, kurį 2015 m. organizavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, laimėjusi I vietą. (Tęsinys) Vytauto Prabulio ir Jurgio Krikščiūno suėmimo operacija įvyko 1949 metų gruodžio 15 dieną. Apie tai sužinome iš saugumiečių dokumentų.[1] Milžiniškos karinės pajėgos, vykdžiusios šį planą, buvo suskirstytos …
Toliau skaityti „Paulius Birgelis. Jie žuvo už mūsų laisvę (4 d.)“
Istorinė apybraiža, Lietuvos nacionaliniame mokinių konkurse „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“, kurį 2015 m. organizavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, laimėjusi I vietą. (Tęsinys) J. Krikščiūnas su V. Prabuliu, B. Saveikiu ir A. Kvedaravičiumi 1949 m. vasarą dar bandė prasimušti į Vakarus. Šiuo tikslu visiems pogrindžio emisarams ryšininkai perdavė suklastotus dokumentus, …
Toliau skaityti „Paulius Birgelis. Jie žuvo už mūsų laisvę (3 d.)“
Istorinė apybraiža, Lietuvos nacionaliniame mokinių konkurse „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“, kurį 2015 m. organizavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, laimėjusi I vietą. (Tęsinys) Apie Punsko krašto ryšininkus pasakoja Bronius Makauskas: „Čia, Suvalkų krašte, mes turėjome taip pat iškilių žmonių, kurie rizikuodami, labai daug rizikuodami, padėjo […] partizanams išlaikyt ryšius, juos …
Toliau skaityti „Paulius Birgelis. Jie žuvo už mūsų laisvę (2 d.)“
Istorinė apybraiža, Lietuvos nacionaliniame mokinių konkurse „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“, kurį 2015 m. organizavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, laimėjusi I vietą. Punsko krašte daugėja ženklų, primenančių mums apie tragišką partizanų Rimvydo ir Žaibo žūtį. Jų išties yra nemažai: koplytstulpis prie Švč. Mergelės Marijos Dangun ėmimo bažnyčios, emisarams skirtas simbolinis …
Toliau skaityti „Paulius Birgelis. Jie žuvo už mūsų laisvę (1 d.)“
Kraučai baisiai buvo seniau raikalingi, kalviai, nu ir, sakytau, muzikantai. Teko man mokycis kalvio amato Dzeveciškių dvari. Nesnorėj man kalviauc, ba ir tep daug kalvių tadu buvo. O nuog plaktuko ir kūjo stori ir kieci pirštai darėsi, ir išbrinksta, tai būna sunku graic. Alia tėvas kap vyrausiam tai liepė grįžc namo ir imcis žamės arc. …
Nors nuo tų įvykių praėjo daugiau kaip 60 metų, Punsko krašte dar yra žmonių, kurie prisimena 1949 metais Šlynakiemyje žuvusius lietuvių partizanus: Jurgį Krikščiūną-Rimvydą ir jo adjutantą Vytautą Prabulį-Žaibą. Apie Rimvydą ir Žaibą pasakoja Viktoras Murauskas iš Vaiponios. sb, punskas.pl
(Tęsinys) Lietuviško leidinio šio krašto lietuviams prisiėjo vėl laukti beveik pusę amžiaus. 1960 m. Varšuvoje pasirodė pirmas „Aušros“ numeris. Lenkų komunistinė valdžia sutiko, o gal suprato, kad tai yra neišvengiama būtinybė, duoti Lenkijos lietuviams spausdintą žodį, siekdama stipriai jį kontroliuoti, paversti ideologijos skleidimo įrankiu. 17 pirmų numerių redagavo lenkas Zygmunt Stoberski. Laikraštis buvo leidžiamas …
Toliau skaityti „Lietuviški leidiniai Suvalkų krašto lietuvių kultūroje. „Aušra“. „Aušros“ leidykla“
(Tęsinys) Nepaprastai svarbų vaidmenį lietuvių tautinio atgimimo raidoje atliko Seinų dvasinė seminarija. Šiandien ne vienam gali kilti klausimas, kaip šioje įstaigoje, kur nebuvo dėstoma lietuvių kalba, o už lietuviškumą galėjai būti pašalintas, susiformavo toks tvirtas lietuviškumo stuburkaulis, kuris savo darbais ir idėjomis spinduliavo į visą etninę Lietuvą. Čia suformuotas mintis aptarinėjo Varšuvos, Petrapilio, Maskvos universitetų …
Toliau skaityti „Lietuviški leidiniai Suvalkų krašto lietuvių kultūroje. „Šaltinio“ spaustuvė“
(Tęsinys) 2013-uosius Lietuvos Seimas buvo paskelbęs sukilimo metais. Ar tai buvo tikslinga, ar ne, galima ginčytis. Tačiau ne tai šiandien svarbu. Man rodos, praleidome progą naujai permąstyti Lietuvos istoriją. Ką 1863 m. sukilimas reiškė Lietuvai, kokios naudos atnešė lietuvių kalbai, kultūrai, tautinės savimonės formavimui, tautiniam atgimimui? Ar nesekam lenkų pavyzdžiu ir tam tikrus dalykus perinterpretuojame …
Toliau skaityti „Lietuviški leidiniai Suvalkų krašto lietuvių kultūroje. Knygnešiai ir daraktoriai“
Tapatybę prarandame, kai nepastebime, kas vyksta šalia mūsų ir mumyse, kai įvykių tėkmėje nesugebame atskirti, kas svarbu, kai nepasimokome iš praeities klaidų. Nedaug Lietuvoje kalbama ir rašoma apie savotišką istorijos fenomeną – vadinamąjį Seinų aukso amžių. Dažnai nutylima šio laikotarpio reikšmę ir svarbą lietuvių kalbai, kultūrai, tautinės tapatybės ugdymui. Pati „Seinų aukso amžiaus“ sąvoka šiandien …
Toliau skaityti „Lietuviški leidiniai Suvalkų krašto lietuvių kultūroje. Tradicijų beieškant“
Kur yra mūsų protėvių žemė? Kodėl čia, kodėl ne kitur? Sakoma, kad atsitiktinumų nebūna, kad esame vienos žemės, vieno Dievo vaikai. Protėvių pasaulį galime lengvai surasti savo širdyje. Reikia tik pasinerti į sielos gelmes, užlipti ant jotvingių piliakalnių, susijungti su protėvių pasauliu, pajusti savyje jų visatos sąmonę. Koks menkas ir tuščias yra tas žmogus, kuris …
Julius ir Anelė Nevuliai, susituokę 1960 m., apsigyveno Juliaus dėdės (mamos brolio) tėviškėje Lumbiuose, kur anksčiau gyvenę Valukoniai. Anelė kilusi iš Vidugirių, o Julius – iš Žvikelių. Lumbiuose kažkada gyvenę broliai Valukoniai. Jie pasidalijo žeme, tik vieno namuose pavardė keitėsi, o kito ne. Valukonių gimtinėje, toliau nuo pagrindinio kelio, iki dabar ūkininkauja Vito sūnus Stasys …
Kur Krasnagrūdos dvaro laukai, senovėje buvęs Dusnyčios ežeriukas. Jo pavadinimas neišlikęs, bet jį buvus byloja pelkėta vieta. Kur giliau – dar ir vanduo telkšo. Ona Dapkevičiūtė pamena Stabingyje gyvenusias ruses moteris, kurios čia atvykdavo pasirinkti dėlių ir sėkmingai ne vieną išgydė. Tarp išgydytų buvo ir pati Ona. Mat jaunystėje jos visas kūnas buvo nusėtas votimis. …
Danutė Grudzinskaitė-Žabarauskienė iš gimtojo Jonaraisčio kaimo išėjo būdama 19 metų. Jau 34 metus gyvena Seinuose. Augo tėvų ūkyje netoli dvaro, kuriame dirbo jos abu tėvai. Jonaraisčio dvaras įsikūręs viduryje kaimo, gražioje vietoje. Nuo jo iki Galadusio ežero – apie 1 km. Aplinkui dvarą driekėsi apie 100 ha žemės, centre buvo sodyba su kiemu ir sodu …