Administratorius prel. Juozapas Antanavičius ir paskutinis Seinų vyskupijos vyskupas Antanas Karosas Mirus Seinų vyskupui A. Baranauskui, kapitulos vikaru (kitaip sakoma – administratoriumi) išrinktas Juozapas Antanavičius. Jis gimė 1853 m. Paplynių kaime. Baigė Marijampolės gimnazijos 4 klases, įstojo į Seinų kunigų seminariją. Įšventintas kunigu, buvo paskirtas į Piątnica vikaru. Kitais metais Seinų vyskupas P. Viežbovskis perkėlė …
Seinų vysk. Juozapas Olekas (Joseph Hollak), administratorius prel. Povilas Krajevskis, vysk. Antanas Baranauskas Seinų vyskupija turėjo tris vyskupus sufraganus (vyskupo padėjėjus). Trečias iš jų buvo Juozapas Olekas (Joseph Hollak). Jis gimė 1812 m. Kriauniškiuose, Pilviškių parapijoje, garsiosios giminės šeimoje, kuri davė Seinų diecezijai nemaža kunigų. Jo tėvas buvo pasiturintis, baigęs Vilniaus universitetą, bet mėgo žemės …
Seinų vysk. Konstantinas Ireniejus Lubienskis, administratorius prel. Povilas Andruškevičius ir vysk. Petras Povilas Viežbovskis 17 metų vyskupija neturėjo nuolatinio vyskupo. Popiežius Pijus IX 1863 m. naujuoju Seinų vyskupu paskyrė Konstantiną Ireniejų Lubienskį. Šis kurį laiką valdė vyskupiją nebūdamas konsekruotas. Rusų valdžia nenorėjo jo patvirtinti, nes turėjo sau palankesnį kandidatą. K. I. Lubienskis buvo kilęs iš …
Seinų vyskupijos vyskupai Stanislovas Enrikas Choromanskis, Paulius Strašinskis ir administratorius prel. Mikalojus Blockis Vyskupas Stanislovas Choromanskis gimė 1767 m. Niežviecko kaime, netoli Lomžos. Aukštosios mokyklos nebaigė. 1809 m. buvo Zambrovo klebonas, 1822 m. Seinų katedros arkidiakonas. 1828 m. gavo Adrazijos vyskupo titulą ir buvo paskirtas …
Įžanga Kiekvienas priklausome nuo savęs ir vienas nuo kito. Todėl gyvenimas tai didžiausias ir pats sunkiausias menas, kurio niekad neišmoksiu. Jaučiu, kad laikas, kaip ir erdvė, visuomet vienas ir visas, o aš gyvenau kiekvienam prieš mane gyvenusiam ir gyvensiu kiekvienam po manęs ateinančiam. Gyvenu iš to, ką gavau, ir iš to, ką duodu. O duodama …
Iš ciklo VISI KELIAI VEDA PER BIBLIOTEKĄ Kartu su valsčiaus biblioteka buvo steigiami ir bibliotekos filialai bei punktai. Jie veikė daugelyje kaimų: Bokšuose, Seivuose, Raistiniuose, Žvikeliuose, Taurusiškėje, Navinykuose, Paliūnuose, Šlynakiemy, Ožkiniuose ir Peleliuose. Punktai dažnai buvo kilnojami iš vieno buto į kitą. Vidugirių filialas 1988 m. buvo perkeltas į Pristavonis. Po trejų metų valsčiaus tarybos …
Iš ciklo VISI KELIAI VEDA PER BIBLIOTEKĄ Ilgainiui knygų bibliotekoje vis daugėjo ir reikėjo ieškoti didesnių patalpų. 1980 m. biblioteka iš senųjų kultūros namų buvo perkelta į mokyklos pastato dešinįjį sparną (šiuo metu ten yra vaikų darželis). Šiose patalpose jau buvo įmanoma biblioteką suskirstyti į skyrius. Taip atsirado skaitykla, knygų skolinimo patalpa vaikams ir suaugusiems. …
Iš ciklo VISI KELIAI VEDA PER BIBLIOTEKĄ Prieš metus parašiau straipsnelį apie Aleksandrijos biblioteką – pačią seniausią pasaulyje, kuri kūrė antikinio pasaulio civilizaciją, vėliau, besikuriant naujai civilizacijai – sunaikinta, bet prieš 11 metų atstatyta ir esanti naujoviškiausia biblioteka pasaulyje. Jos istorija mane įkvėpė pasidomėti kitomis bibliotekomis, pvz., Vatikano, kitų Europos šalių, Lietuvos. Pasirodė, įdomybių pilna… …
Kova dėl lietuviškų pamaldų Seinų bazilikoje buvo unikalus reiškinys. Ji reikalavo didelės drąsos ir ištvermės. Ginant pagrindines žmogaus teises reikėjo susiremti su ateistinę ideologiją diegiančia valdžia ir jos aparatu bei daugiausia su Lomžos vyskupijos ir Seinų parapijos valdytojais. Po Antrojo pasaulinio karo lietuviškos pamaldos buvo atnašaujamos Punske, Seinuose ir kas antra savaitė Smalėnuose. Tai truko …
Toliau skaityti „J. Stoskeliūno pagalba sprendžiant lietuviškų pamaldų Seinų bazilikoje problemą“
Štai dar keli prisiminimai iš Navinykų: Vėliau su savo auklėtoju susidūriau Navinykų pradinėje mokykloje. Kartu dirbome vienus metus ir teko pažinti jį kaip bendradarbį. Aš dabar buvau jo vedėja. Jis į mane kreipdavosi kaip į savo viršininkę, visko atsiklausdavo, prašydavo, nors aš sakydavau, kad šito jis neturi daryti. Jis buvo kuklus ir nuolankus… Kartą manęs …
Toliau skaityti „Jonas Stoskeliūnas. Pluoštas prisiminimų (3 dalis)“
(Tęsinys) Mokytojo, visuomenininko ir literato Jono Stoskeliūno 100-osioms gimimo metinėms Kai 1944 m. vokiečių kariuomenė baigė trauktis iš Lietuvos, pablogėjo Jono Stoskeliūno regėjimas. Tada jis sugrįžo į tėviškę ir penkerius metus dirbo Kampuočiuose. 1949 m. Balstogės kuratorija Stoskeliūną įdarbino Elko bendrojo lavinimo licėjuje. Čia per ketverius metus jis dėstė prancūzų ir lotynų kalbas. 1953/54 mokslo metais …
2013 metų liepos 10 dieną minėsime mokytojo, visuomenininko ir literato Jono Stoskeliūno 100-ąsias gimimo metines. 1937 m. Jonas Stoskeliūnas baigė studijas, atliko karinę tarnybą ir gavo atsargos leitenanto laipsnį. Nuo 1938 m. iki pirmosios sovietinės okupacijos (1940 m.) mokytojavo privačioje Marijampolės marijonų gimnazijoje. Marijonų gimnazija Marijampolėje, Bendoriaus g. 11 (1997 m. suremontuota) Ši gimnazija buvo …
Prieš kelerius metus Punske buvo apsistojusi keliaujanti jaunųjų ateitininkų stovykla, kuriai vadovavo Reda Sopranaitė, „Ateities” žurnalo redaktorė. Mūsų jaunimas turėjo progą su šiais nuostabiais žmonėmis trumpai pabendrauti. Paliko jie nepaprastą įspūdį. Kiek vėliau sužinojau, kad ateitininkų bendruomenę 1989 ar 1990 m. atkūrė mums gerai pažįstamas Arvydas Petras Žygas (1958–2011), Ilinojaus universiteto (JAV) ir Vytauto Didžiojo …
Toliau skaityti „Prisimenant Joną Stoskeliūną, ateitininką ir „Vytauto” klubo narį“
Šių metų balandžio 27 dieną minėjome aušrininko, rašytojo, spaudos darbuotojo, mokytojo ir visuomenininko – Sūduvos dzūko Ksavero Sakalausko-Vanagėlio 150-ąsias gimimo metines. Žodį „minėjome“ galėtume rašyti kabutėse, nes neteko girdėti, kad sukaktuvių proga vyktų koks renginys, kad apie kūrėją rašytų lietuvių žiniasklaida. Nors K. Sakalauską-Vanagėlį galima vadinti mūsų kraštiečiu, bet daugeliui, ypač jaunimui, rašytojo pavardė beveik …
Toliau skaityti „K. Sakalausko-Vanagėlio 150-osioms gimimo metinėms“