Kategorija: Iš praeities

 1863 metų sukilimas Lenkijos Karalystėje ir Lietuvoje (po Abiejų Tautų Respublikos padalijimų Rusijos imperijos prisijungtose Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėse) turėjo tikslą atkurti XVIII a. pabaigoje panaikintą Lenkijos ir Lietuvos valstybę arba, kaip tada ji buvo vadinama, „Lenkiją“. Jau apie 1858 m. Lenkijos Karalystėje prasidėjo sukilimą pranašaujantis patriotinis sąjūdis. Įspūdingiausia jo dalis buvo gyventojų patriotinės manifestacijos, …

Toliau skaityti „Į 1863 metų sukilimą valstiečiai raginti lietuviškai“

Balandžio 18 dieną Punsko Kovo 11-osios licėjuje vyko žinių apie Punsko Kovo 11-osios licėjų viktorina. Paskaitą apie šio krašto švietimą ir Punsko licėjų skaitė buvęs ilgametis šios mokyklos direktorius, visuomenininkas Juozas Sigitas Paransevičius.  „Licėjus neatsirado kažkur tyruose, tai reikia primint, kaip atrodė lietuvių švietimas šitam krašte žymiai anksčiau. Žinom, kad iki I pasaulinio karo Punskas, …

Toliau skaityti „Apie švietimą mūsų krašte ir licėjaus istoriją“

    Per Lietuvą vingiuojantis 1863 m. sukilimui atminti muziejų kelias, 2012 m. balandžio mėn. atkeliavo į Vilkaviškį. Krašto muziejus, rinkdamas istorinę medžiagą apie sukilimo pėdsakus Marijampolės apskrityje, Klausučių seniūnijoje surado keletą šeimų – 1863-ųjų sukilimo tremtinių palikuonių.  Žaliojoje gyvenantis Vladas Černys iš savo tėvo ir senelio pasakojimų atkūrė giminės medį ir išlaikė atmintyje prisiminimus …

Toliau skaityti „1863 m. sukilimo palikuonys Suvalkijoje“

Pirmuosius LKD veiklos metus Punske veikė visų skyrių bendras knygynėlis. Jame buvo 800 knygų. Vėliau LKD gavo daugiau knygų iš LKD centro. Skyrių knygynėliai buvo pas paskirus žmones. Jie juos tvarkė: sudarinėjo knygų katalogą, surašinėjo knygų skolinimus ir grąžinimus. Pagrindiniai skaitytojai buvo nariai. Knygas galėjo skolinti ir kiti. Knygų skaitymas LKD skyriuose buvo labai populiarus. …

Toliau skaityti „LKD skyrių knygynėliai Seinų ir Punsko krašte“

Biblioteka saugo praeitį ir kuria ateitį. (M. Gormanas) 1906 m. Seinuose įsteigtos „Žiburio“ draugijos tikslai buvo: auklėti lietuvius „lietuviška ir katalikiška dvasia“, šviesti juos lietuviškose mokyklose, įvairiuose kursuose, steigti knygynus-bibliotekas ir mėgėjų teatrus, šelpti neturtinguosius. Draugija buvo įsteigusi Seinuose biblioteką su skaitykla, kuriai vadovavo kunigas A. Savickas. Nuo 1912 m. bibliotekininko pareigas ėjo kunigas Vailionis …

Toliau skaityti „Seinų ir Punsko krašto bibliotekos XX amžiaus pradžioje“

Prie Galadusio ežero buvo keturi sodžiai, išsidėstę kas pusantro kilometro, o prie kiekvieno jų kapinės. Šie sodžai seniai išnykę, žmonės iškeldinti, o sodybos sunyko, kai čia atsikėlė rusų pasieniečiai. Lietuvos pusėje prie Galadusio yra ketverios senosios kapinės: Felicinavo, Galinių (dvejos kapinės; po karo senosios kapinaitės nulygintos, sovietmečiu buldozeriais nustumdytos), Ūdininkų, Beviršių (toliau nuo ežero). Sodžiai …

Toliau skaityti „Apie Galinių kaimo senąsias kapinaites“

Šiemet sukanka 90 metų, kai pirmą kartą (1923 m.) žymaus Lietuvos gamtininko prof. Tado Ivanausko iniciatyva buvo surengta Paukščių diena. Iš mūsų kraštietės, bičiulės Gražinos Bukauskaitės-Banienės gavome įdomių žinių apie profesoriui atminti skirtą visuotinę akciją „Devyniasdešimt paukščių pavasarių“, kurios metu kovo 18 d. visose 42 Lietuvos miškų urėdijose organizuotos 90-ies inkilų kabinimo šventės, o kovo …

Toliau skaityti „Profesoriui, gamtininkui, biologijos daktarui Tadui Ivanauskui atminti“

Jos spinduliai ir per tolių tolius skrodžia įvykių sąvartas, tvaska namuose, sodybose, sutiktų žmonių veiduose, žadina ilgesingus prisiminimus. Kai gražioji teta Agotėlė išteka už Vlado Janavičiaus, kuriam buvo suteiktas aukštesnis kariškio laipsnis ir paskirtas dvaras, jie iš Alvito atsiveža ir mano tėtį. Taip zanavykas Jonas Sidaravičius su šeima apsigyvena Peleliuose. Kariškiui reikėjo tokio žmogaus, kuriam …

Toliau skaityti „Šešėliuota atminimų šviesa“

(Tęsinys. Pradžia čia)  Jonas Juravičius ne kartą tarpininkavo buvusių dvarų palikuonims ieškant praeities pėdsakų. Už pagalbą ir nuorodas dėl Bendrių dvaro istorijos Jonui ir jo šeimai dėkingas Ježy Sviontkovskis (Jerzy Świątkowski). Jis dėkoja už rūpinimąsi koplyčia, kur palaidoti Skaržinskai, ir vienos Miroslavo gatvės pavadinimą Skaržinskų vardu (atminimas išsaugotas Jono Juravičiaus, tuometinio seniūno, pastangomis). Man tarpininkaujant …

Toliau skaityti „Bendrių, Dainavos ir kiti dvarai (2 d.)“

Lietuvoje buvo daug dvarų, įsikūrusių vietose, kur gražus kraštovaizdis – netoli upių ar ežerų. Dvarponiai dažniausiai buvo lenkų tautybės. Dvarai turėjo savo rūmus, svirnus, tvartus, arklides. Aplink buvo sodai bei alėjos, kaštonų, liepų ar kitų, dažnai ir egzotiškų, medžių parkai, tvenkiniai, gėlynai. Buvę ten vandens ir vėjo malūnai. Nuošaliau stovėjo kumečių ilga troba, kurioje gyveno …

Toliau skaityti „Bendrių, Dainavos ir kiti dvarai (1 d.)“

Žodis „knygnešys“ sunkiai verčiamas į kitas kalbas. Ypač sunku perduoti jo tikrąją prasmę. Bet jei ne šio žodžio atsiradimas, gal būtų užgesę visi kiti lietuviški žodžiai, būtų dingęs Lietuvos vardas… Kas po kruopelę nešė žodį Pro užtvaras žiaurias carų, Parodyk, tėviškėle, parodyk, Išlikusi po maro, po karų… J. Kalinauskas Prislėgtame vadinamajame Šiaurės vakarų krašte blykstelėjo …

Toliau skaityti „… knygnešių legendą tęsiam…“

Jeigu kas paklaustų, su kuo man siejasi Seinai, greičiausiai pagalvočiau apie Seinų Švč. Mergelės Marijos baziliką su paslaptingu vienuolyno mūru. Tas mūras nuo seniai keldavo didelį smalsumą. Man kažkodėl atrodė, kad mūsų, Punsko ir Seinų krašto lietuvių, išlikimo paslaptis slypi būtent toje vietoje. Pirmiausia bandydavau įsivaizduoti, kaip 1602 m. iš Vilniaus atvykę dominikonai su baltais …

Toliau skaityti „Seinų kunigų seminarijos bibliotekos“

Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti Punske, Seinuose, Suvalkuose rengiami koncertai, parodos, bus aukojamos mišios. Šia proga Lietuvoje vyks: teatralizuotas susitikimas su istoriniais personažais Istorinės prezidentūros sodelyje, gėlių padėjimas ant signatarų kapų, minėjimas prie Signatarų namų ir kt. Vasario 16-oji – labai ypatinga lietuviams diena. Ji pirmąkart buvo švenčiama prieš 95 metus. Šią dieną įvyko tai, …

Toliau skaityti „Vilniaus konferencijos dalyviams pagerbti“

1918 XI 30 d. Prūsų Lietuvos tautinė taryba skelbė: „Atsižvelgiant į tai, kad viskas, kas yra, turi teisę gyventi, ir tai, kad mes, lietuviai, čionai, Prūsų Lietuvoj, gyvenantys, sudarome šito krašto gyventojų dauguomenę, reikalaujame mes remdamiesi ant Vilsono tautų apsisprendimo teisės priglaudimą Mažosios Lietuvos prie Didžiosios Lietuvos, visi savo parašu priimantieji pasižada visas savo jėgas …

Toliau skaityti „Klaipėdos krašto atgavimas“