X rudens literatūrinių skaitymų proga kviečiame dalyvauti konkurse „Geriausias eilėraštis apie rudenį“. Konkursas yra skirtas Lenkijos lietuvių vaikams ir jaunimui. Jo tikslas – vaikų ir jaunimo kūrybiškumo ugdymas bei jų kūrybos parodymas visuomenei. Reglamentas 1. Konkursas organizuojamas dviem amžiaus grupėms. Jame gali dalyvauti: – IV-VI klasių mokiniai, – gimnazijos mokiniai. 2. Eilėraštis turi pasižymėti: …
Punsko licėjaus choras „Pašešupiai” Druskininkuose
Š. m. rugsėjo 28 dieną Punsko Kovo 11-osios licėjaus choras „Pašešupiai“ koncertavo Druskininkų „Atgimimo“ mokykloje, kur vyko partizaniniam judėjimui pagerbti skirta šventė. Renginio organizatoriai visus priėmė labai šiltai. Koncertas prasidėjo partizanų himnu. Vėliau pasirodė 15 ansamblių iš įvairių Lietuvos vietų. Atlikėjai buvo skirtingo amžiaus. Visi žavėjomės vieni kitų pasirodymais. Džiaugiamės, kad mūsų choro dainos pasiliko …
Toliau skaityti „Punsko licėjaus choras „Pašešupiai” Druskininkuose“
Burbiškių kaimo kryžiai
Burbiškių kaimas – Seinų valsčiaus ir Seinų parapijos kaimas, kuriame gyvena 26 lietuviškos ir 5 lenkiškos šeimos. Gatvinis sodžius įsikūrė XVII a. pradžioje ant Galadusio ežero kranto. Kaimas gražus ne tik savo gamta bei vaizdiniais, bet ir gyventojais, kurie visuomet pasireikšdavo dideliu tautiniu sąmoningumu ir aktyvumu. 1930 m., minint Vytauto Didžiojo 500-ąsias mirties metines, Šv. …
Kovo 11-osios licėjaus moksleiviai aplankė Česnulių sodybą
Rugsėjo 14 d. Punsko Kovo 11-osios licėjaus pirmų klasių moksleiviai su auklėtojomis Birute Vaičiuliene ir Danute Šliaužiene nuvykome į unikalią medžio drožinių oazę – Česnulių sodybą, kuri yra Naujasodės kaime, netoli Druskininkų. Ten mus pasitiko vienas iš geriausių Dzūkijos skulptorių – Antanas Česnulis. Jis mums pristatė sodyboje esančius medžio drožinius ar kompozicijas, kurias kūrė apie …
Toliau skaityti „Kovo 11-osios licėjaus moksleiviai aplankė Česnulių sodybą“
Punsko jaunimas Rudens gėrybių šventėje Lazdijuose
Šių metų rugsėjo 21 dieną mes, Punsko Kovo 11-osios licėjaus antrokai, išvykome į Lazdijus. Ten dalyvavome Baltų vienybės dienai skirtoje šventėje. Tuo pat metu Lazdijuose buvo organizuojama ir Rudens gėrybių šventė. Pirmiausia aplankėme Lazdijų muziejų. Patraukliausias „eksponatas“, kurį pamatėme, tai senoji mokykla. Sužinojome apie ją daug įdomių dalykų. Turėjome galimybę pasijusti senovinės mokyklos mokiniais – …
Toliau skaityti „Punsko jaunimas Rudens gėrybių šventėje Lazdijuose“
Klevų kaimo kryžiai
Klevai – dzūkų kaimo gyvenvietė, įsikūrusi rytiniame Klevaičio ežero krašte. Kaimo pavadinimas kilęs kaip tik nuo Klevaičio ir Klevo ežerų pavadinimų. Klevų kaime yra 56 šeimos, didžioji jų dalis – lietuviškos. 5 šeimos yra lenkų tautybės. Kaimo teritorijoje aptinkamas piliakalnis, kur anksčiau vykdavo sąskrydžiai. Nuotraukų ir teksto autorė Vida Grigutytė
Tolerancija nėra įgimta
Šią savaitę baigėsi Lietuvos ir Lenkijos jaunimo mainų fondo remiamas projektas „Skirtingi veidai – viena siela“. Jo metu dvylika jaunuolių iš kaimyninių šalių ieškojo atsakymų, dėl kokių priežasčių kyla konfliktai visuomenėje, diskutavo žmogaus teisių, diskriminacijos temomis, fotografijomis ir kurdami koliažus stengėsi surasti kultūrinius bendrumus. Tačiau daugelis projekto dalyvių pripažino, kad tolerancija nėra savaime suprantamas dalykas, …
Ramoniškių kaimo kryžiai
Ramoniškės – kaimas Krasnapolio valsčiuje, Seinų apskrityje, Palenkės vaivadijoje. Kaime gyvena tiek pat lietuvių ir lenkų. Čia veikė kultūros namai ir pradinė mokykla. Kaimas yra populiari turistinė vietovė, nes šioje apylinkėje čia daug ežerų, gražių draustinių. Seinos upėje yra saugomi bebrai. Kadaise šiame krašte gyveno jotvingiai. Nuo XIII a. kaimas priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. 1920 m. …
Ožkinių kaimo kryžiai
Ožkiniai – jau nuo seno lietuvių gyvenamas kaimas. Ožkiniai minimi 1602 m. aktuose. Tam tikru laiku kaimas buvo vadinamas Donbrauninkais. Čia 42 sodybos. Lietuviai sudaro apie 80% visų gyventojų skaičiaus. Nuotraukų autorius Albertas Šliaužys
Šlynakiemio kaimo kryžiai
Šlynakiemis – kaimas, priklausantis Punsko valsčiui ir Punsko parapijai. Šiuo metu čia gyvena 249 žmonės. Daugiau kaip 90% gyventojų yra lietuviai. Per kaimą teka upė Šalčia. Šlynakiemio teritorijoje yra 3 ežerai: Juodis, Meldinis, Bebrutis. Pastarajame įrengtas upinių bebrų rezervatas. Nuotraukų autorė Daiva Valinčiūtė
Vaičiuliškių kaimo kryžiai
Vaičiuliškės – lietuviškas kaimas, įsiterpęs Giluišgiry, šiaurinė Punsko valsčiaus dalis. Geografiniu atžvilgiu tai Sūduvos aukštumos dalis. Paviršius savitas, kalvotas, be lygumų, slėnyje ežerėlis, apie 10 ha, vadinamas Trumpalaičiu, telkšo tarp Trumpalio ir Vaičiuliškių kalnų. Aukščiausia vieta Vaičiuliškių kaime – Karosino kalnas (221 m virš jūros pav.). Šiuo metu kaime gyvena 132 gyventojai, daugiau nei 90% …
Vidugirių kaimo kryžiai
Vidugirių kaimas nuo Punsko nutolęs 13 km. Vidugiriai buvo įkurti XVII a. pradžioje girios viduryje; iš čia ir vietovės vardas. 1642 m. buvo 32 valakai žemės, 1765 m. 7 ūkiai, 1827 m. 196 gyventojai, 1789 m. buvo 14 ūkininkų ir 2 daržininkai, 1880 m. 409 gyv., 1921 m. 43 kiemai ir 249 gyventojai. 2010 m. …
Rimkežerių kaimo kryžiai
Rimkežerių kaimo praeitis siekia 1522 metus, kai Rimkui (Rimeykai) padovanotas ežeras kartu su prigludusiu žemės sklypeliu. Pirmas kaimo pavadinimas, manoma, buvo Rimeikežerai (lenk. Rimkożery). Tad Rimeikos sodyba davė pradžią Rimkežerių kaimui, tada priklausiusiam Lazdijų seniūnijai. Pirmieji gyventojai buvo lietuviai. 1644 metais karalius Vladislovas IV Rimkežerius atidavė Kšištofui Vitanauskui. 1802 metais kaimas atiteko grafui Karl Klikowstrom …
Moteriškumas – kas jis?
Nebūna vienos rūšies paukščių, vienos rūšies spygliuočių, vienos veislės vilkų. Nebūna vienodų vaikų, vyrų. Lygiai nebuvo ir nėra vienodų moterų. Clarissa Pinkola Estes Moteriškumas. Kas jis? Kaip jis buvo suvokiamas seniau ir kaip dabar mūsų kultūrinėje aplinkoje? Atsakymas dažnai būna paviršutiniškas. Giliau pažvelgus į pačią moteriškumo esmę, neabejojant teks pripažinti, kad moters prigimtis daug paslaptingesnė, …