Lietuvoje rinkėjų aktyvumas – vienas mažiausių visoje Europoje. Tai įrodė ir prieš savaitę vykęs pakartotinių rinkimų į Seimą Danės vienmandatėje apygardoje antrasis turas, kuriame savo nuomonę pareiškė vos 10,5 proc. rinkėjų. Po kiekvienų Seimo, Prezidento, Europos Parlamento rinkimų, kuriuose rinkėjai dalyvauja vangiai, vis pasigirsta kalbų, kad įstatymu reikėtų įtvirtinti privalomą balsavimą. Tokios idėjos šalininkai remiasi užsienio šalių pavyzdžiu, kur rinkimai yra privalomi, dėl tokios tvarkos esą rinkimuose dalyvauja apie 80 proc. rinkėjų, o nebalsavusieji yra baudžiami piniginėmis baudomis. „Manau, kad rinkimai turi būti privalomi, kol išmokysime savo žmones laikytis pilietinės pareigos atiduoti savo balsą. Gal kada nors privalomi rinkimai ir galėtų būti panaikinti, bet dabar jie yra būtini“, – mano buvęs Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas. Tokios tvarkos priešininkų teigimu, privalomi rinkimai iškreipia pačią demokratijos idėją. „Laisvi rinkimai yra vienas kertinių demokratijos elementų, todėl jei jie būtų privalomi, tai reikštų, kad ir pati demokratija būtų privaloma“, – sako Henrikas Mickevičius, Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius. „Privalomi rinkimai: argumentai už ir prieš“
