Mums gresia ekonomikos pakilimas!

Ponai ir ponios, turiu blogą naujieną ? mums v?l gresia ekonomikos pakilimas. Ką bedarytume, metas, kai suriaumos ?Baltijos tigrai?, vis tiek nenumaldomai art?ja. Tiesa, ši? šiaur?s klimatui atspari? gyv?n? populiacija sumaž?jo, tačiau noras riaumoti neišbl?so. Nesu zoologas, tad negaliu pasakyti, kokiais atvejais tigrai ?kelia balsą?, bet kaip kat?s šeimininkas tikrai žinau du atvejus, kuomet ji tampa labai triukšminga: kai pavasar? užsinori romantiškos patvori? ?meil?s? ir kai paprasčiausiai nori ?sti.
?Baltijos tigr?? meil? labai nepastovi ir traukia šiuos pl?šr?nus ? ?vairias puses. Tai ? Vakarus, ? kuriuos kviečia asilas ir dramblys, tai ? Rytus, kuriuose gyvena meška, tod?l daug ?domiau pakalb?ti apie numanomą tigr? racioną.
Tokia jau n?dienos taisykl? ? XXI a. medžioti jau nepavyks, tad pašarą bus privalu pasigaminti pačiam, o jei pasigaminti nemok?sime ? teks pirkti. Atrodyt?, viskas paprasta. Jei tik?tume kai kuriais šauniais m?s? ekspertais, svarbiausia, kad sugeb?jome išgyventi sunkmet?, o toliau pager?jimas jau vyks savaime ? pagal tas pačias ?ano? pakilimo žaidimo taisykles.
Vienas po kito pasirodo straipsniai, skelbiantys apie bank? atrišamą paskol? maišel?, apie v?l prasidedant? NT rinkos atsigavimą, apie ger?jančius BVP rodiklius. Kartais ima atrodyti, kad vadinamoji kriz? buvo ? slogą panaši liga, kuri pati atsiranda užsikr?tus, nuo kurios pagyjama savaime ir kuri nesukelia joki? pasekmi? ? išgijus galima gyventi taip, lyg jos ir neb?t? buvę.
Esu priverstas sutikti, kad ?tigr??, bent jau pietinio ?Baltijos tigr?? por?šio, mityba po sloga vadinamos kriz?s gali ir nepakisti. Atsidarę mano m?gstamiausią LR Statistikos departamento puslap?, randame juodu ant balto parašyta, ką pagaminome ir ką sugeb?jome parduoti kitiems.
Ko gero, nereikia b?ti dideliu Lietuvos pramon?s žinovu, kad suprastum, jog po apib?dinimu ?Mineraliniai produktai? mes matome vienos didel?s ?mon?s darbo rezultatus, o po apib?dinimu ?Chemijos pramon?s ir jai gimining? pramon?s šak? produkcija? slepiasi kitos stambios pramon?s ?mon?s eksportas. Abi šios ?mon?s visiškai priklausomos nuo ?vežtini? ištekli? ir j? dalis eksporte stabiliai viršija trečdal? viso šalies eksporto. Šis skaičius tampa dar nemalonesnis žinant, kas pagrindinis ši? ištekli? tiek?jas ir kokiais metodais tas tiek?jas kartais m?gsta vykdyti savo užsienio politiką.
Tiesa, dar visai neseniai buvo bandoma ?rodyti, kad pramon?s veikla ?tigrams? n?ra jau tokia svarbi. Ir kam tas eksportas? Teiginius apie neva pasenus? poži?r? ? ekonomiką š? kartą palikime j? autoriams, priminę jiems kad ir Islandijos patirt?. Tačiau faktas lieka faktu ? šalis, kuri nieko negamina, anksčiau ar v?liau prasiskolina kaip nevykęs kazino loš?jas. Išimtis b?t? nebent tokie pinig? traukos ?magnetai? kaip Monakas. Ta pati Šveicarija, dažnai ?sivaizduojama kaip bank? šalis, turi pakankamai didel? real? ekonomikos sektori? ir s?kmingai gamina didelę prid?tinę vertę turinčius produktus.
Šalis, kuri priklausoma nuo vienos ?kio šakos, irgi anksčiau ar v?liau susidurs su tos šakos gri?timi. Taip kadaise atsitiko su Vakar? Europos anglies pramone, kuri per trumpą laiką tapo tiesiog nereikalinga. Kas vyko tuomet Didžiojoje Britanijoje, ko gero, aiškinti nereikia. Žinodami, kaip skaudžiai vyko anglies pramon?s žlugimo procesas, pabandykite dabar ?sivaizduoti, kas ?vykt? Lietuvai netekus galimyb?s perdirbti atvežtinę naftą.
Esminis mažos šalies, kaip ir mažos ?mon?s, privalumas yra tai, kad jai nereikia pernelyg daug laiko reaguoti ? aplinkos pokyčius ir prie j? prisitaikyti. Niš? už?mimas, specifini? didesnę prid?tinę vertę turinči? produkt? gamyba ar naujausi? technologij? siekimas yra tie veiksniai, kurie leidžia nenugrimzti ? bedugnę praradus net ir visą ?kio šaką. Geriau b?ti ne tigru, dinozauru ar industrin?s gigantomanijos kamuojamu mamutu, o driežu, kuris, praradęs uodegą, ją v?l atsiaugina.
Štai čia mes pri?jome, mano manymu, svarbiausią klausimą. Kaip šalyje, kuri turi vieną didžiausi? diplomuot? specialist? skaiči?, kurioje veikia net keli universitetai, kurioje iš dalies išliko mokslin? baz? ir kurioje, remiantis apklaus? duomenimis, net 2/3 pilieči? galvoja apie nuosavą verslą, gal?jo atsitikti taip, kad esame priversti nuolat balansuoti ties gri?ties riba? Ir kas ?vyko, kad nemažai proting? bei išsilavinusi? pilieči? dirba nekvalifikuotus darbus svetur? Galiausiai, kokia stichin? nelaim? atsitiko, kad dabar esame priversti kalb?ti apie užsienio darbuotoj? importą?
O juk atsakymas nesud?tingas. Maž?j? gamybos ?moni? pad?tis Lietuvoje nepavyd?tina. Iš vienos pus?s jas spaudžia nekontroliuojamas importas iš Kinijos, iš kitos ? vis besipučianči? Lietuvos teis?s akt? reikalavimai. Taip pat nereikia pamiršti, kad šalyje, kur 2,8 mln. gyventoj? tenka daugiau nei 30 t?kst. ?vairaus lygio ?atsaking? asmen??, visuomet atsiras biurokratas, o kai kada ir ne vienas, kuris priplos ?monę lyg musę neprotingai pritaikęs neprotingą ?statymą. Jei dar prisimintume, kad ir taip nedidel? Lietuvos mažmenin?s prekybos rinka yra iš esm?s padalinta tarp keli? stambi? žaid?j?, kurie verčia gamintoją šokti pagal j? d?delę, tur?tume pad?t?, kai lietuvis verslininkas mieliau rinksis importą iš Kinijos, o ne pl?tos nedidelę specializuotą gamybą. Ir iš ko pl?tos, jei ?anuo? pakilimo laikotarpiu bankai neskolindavo gamybai, o sav? l?š? jai mažai kas tur?jo.
Štai ir turime pad?t?, kai pramon?s darbinink? iš esm?s reikia tiek, kiek j? paj?gia ?darbinti stambiausios ?mon?s. Na, o žinodami, kad prid?tin? lietuvišk? preki? vert? dažniausiai n?ra didel?, o kai kuri? ?moni? savinink? ?vadybos? ?g?džiai susiformavo dar ?brigad?? ir ?šeim?? laikotarpiu, kuo puikiausiai suprasime, iš kur atsiranda pigios darbo j?gos poreikis.
Naujas ši? ?tigriuk?? šuolis, gavus galimybę ?sivežti nekvalifikuotą ar mažai kvalifikuotą darbo j?gą, bus atliktas atsispyrus nuo mažiau teisi? turinči? ir menką atlyg? gaunanči? (jei iš viso gaunanči?) atvežtini? ?žmogišk?j? resurs??. Vis dažn?jantys kai kuri? ekspert? si?lymai ?vežti darbininkus iš esm?s yra tik stambi? ?manufakt?r?? nor? retransliavimas.
Be abejo, puikai suprantu, kad nekvalifikuot? darbuotoj? labiausiai reikia ne pramonei, o statybos ir paslaug? sektoriams. Min?tos dvi eksporto ?mon?s toki? darbuotoj? poreikio neturi, nes j? specifika neleidžia dirbti tinkamai neparuoštam darbuotojui. Vis d?lto kalbu apie ?mones, galinčias diversifikuoti Lietuvos eksportą, nes ?manufakt?ros?, iš esm?s manipuliuojančios vien darbo j?gos kaina, n?ra jokia išeitis.
Visiškai sąmoningai nepamin?jau pagrindin?s problemos ? prasto bank? poži?rio ? gamybin? sektori?. Kod?l? Kaltinti bankus, kurie tiesiog vadovaujasi verslo logika, atrodo pernelyg populistiška. Jiems leista veikti netrukdomai ? jie ir veikia netrukdomai. Čia greičiau kalta valdžios politin?s valios stoka. Juk nebuvo politin?s valios, kuomet, mažinant privalomas atsargas, nebuvo sutarta arba net nurodyta atsilaisvinusius pinigus skirti Lietuvos gamybinio sektoriaus kreditavimui. Nenuostabu, kad šie pinigai tuoj pat nukeliavo motininiams skandinav? bankams ir jais dabar finansuojama t? pači? Azijos gamybinink? veikla. Nebuvo politin?s valios ribojant spekuliatyv? negamybinio sektoriaus p?timąsi. Nenuostabu, kad prasid?jus krizei spekuliantai savo kapitalus išgelb?jo, o štai juos kreditavusios gamybos ?mon?s ? žlugo.
Nepaisant viso to, valdžios koridoriuose mes v?l girdime kalbas apie tariamą b?tinybę sudaryti bankams kuo palankesnes sąlygas, kad šie tik skolint? ? nesvarbu, kam ir kokiomis sąlygomis. O juk visi sprogstantys ?burbulai? labiausia kenkia ilgalaik? verslą turinčioms ?mon?ms, t. y. tai kategorijai, kuriai priklauso gamybininkai. Gamybininkas atsiduria dvigubame pavojuje, jei rizikuoja kurti savo unikalius produktus, kuri? s?km? rinkoje sunkiai prognozuojama. Na, o jei jo ?mon? dar ir nedidel?, tuomet jis dabartin?mis ?laukinio kapitalizmo? sąlygomis yra potencialus mirtininkas.
Taigi kad ir kas ką sakyt?, man vis tiek niekaip nepavyksta savęs ?tikinti, kad Lietuva tuoj taps panaši ? riaumojant? tigrą ar gudr? driežą. Ji labiau primena pilką lauk? kišk?, per pavasario potvyn? sp?jus? užšokti ant ledo lyties ir dabar plaukiant? pasroviui, kur akys veda.
Vitalijus Balkus