Pasakojimas nutrūksta, kai nebelieka pasakotojų ir klausytojų. Ar atsimenate, kiek esate girdėję istorijų, kurias atkurdavote tik tada, kai turėjote jas kam papasakoti? Kaip jaučiatės, kai liekate vieni, o į jūsų šnektas numojama ranka? Pamaži trinami niekur nerašyti prisiminimai. Jų niekam nebereikia per keliolika metų ar kelis dešimtmečius, kol vėl kam nors neprašviesėja mintis sugrąžinti pasakojimus …
Toliau skaityti „Jurgita Stankauskaitė. Pasakojimui nutrūkus“