Kas per čudni metai. Misnau, ko ca man šįmet trūksta. Nugi, visai liepos nekvepėjo. Tep cikrai, gal ir kvepėj, alia biržalin ir tai baisiai trumpai. Dzieduliai pasakytų, kad da tokių metų nebuvo, pasaulio pabeiga! Jeigu pas kažkų tos liepos jautėsi – baltai pavydzu. Man teks pasimėgauc trijų metų sanumo liepžiedzais ir ieškoc inkvėpimo. Vuostau, vuostau… …
Toliau skaityti „Jurgita Stankauskaitė. TUS, KŲ KARVES AN KOJŲ „PAKĖLĖ““