„Ateina, ateina, ateina nacionalistai“ – kovo 9 d. žygiuodami Poznanės centrine gatve skandavo keli šimtai žmonių. Daugelis jų stengėsi slėpti savo veidus šalikais ar skarelėmis. Mitingo metu skųstasi neryžtinga valdžia, tautinių vertybių nuosmukiu, Europos Sąjungos institucijų kišimusi į Lenkijos reikalus, policijos išplėstomis teisėmis. Eisenos dalyviai aiškiai demonstravo neigiamą nusiteikimą kairiųjų pažiūrų politikų ir mažumų atžvilgiu. „Tautinis pasipriešinimas“ – skelbė eisenos pradžioje nešamas plakatas.
Nacionalistų eisenos Lenkijoje tapo madingos. Jos pritraukia vis daugiau dalyvių, ypač jaunimo. Radikalūs šūkiai ir jėgos demonstravimas sukelia adrenalino antplūdį, nors dauguma demonstruotojų tikriausiai net negebėtų logiškai paaiškinti savo nepasitenkinimo priežasties. Jie nori „didelės ir galingos“ Lenkijos, jiems trukdo „svetimi“, jie toleruoja tik lenkų kalbą. Poznanėje keli skustagalviai, žurnalistės paklausti, dėl ko jie dalyvauja eisenoje ir kodėl renkasi prie vaivados būstinės, atsakė, kad jie ieško katinėlio, kuris tarpuvartėje pasislėpė ir neišlenda. Ko gero, ne tik katinėliai, bet ir eiliniai gyventojai, matydami agresyviai nusiteikusių žmonių minią, jautėsi nejaukiai, stengėsi neišeiti iš namų.
Nacionalizmo apraiškas Lenkijoje galima pamatyti ne tik sostinėje, tautinių švenčių ar futbolo rungtynių metu. Jos sparčiai plinta ir provincijoje. Vis dažniau neapsiribojama tik nacionalistinių šūkių skandavimu, bet taip pat daužomi pastatų langai, puolami žurnalistai, kitos rasės ar tautybės žmonės. Baudžiamojo kodekso pataisos ir baudų sugriežtinimas mažai ką padėjo. Neryžtingi teisėsaugos veiksmai nesustabdo agresijos.
Kai kas mano, kad tai visos visuomenės nuotaikų atspindys. Dažnai pavyzdys ateina iš politikų, kurie puikiai sugeba manipuliuoti žmonių nuotaikomis ir panaudoti jas saviems politiniams interesams. Ir neatrodo, kad artimiausiu metu bus to atsisakyta. Nors visi viešieji asmenys smerkia nacionalistinius išpuolius, akivaizdu, kad tarp jų nemažai ir tokių, kuriems kai kurie šūkiai priimtini ir jie jiems pritaria.
Neseniai kilo ažiotažas, kai buvęs Opolės universiteto rektorius prof. Francišekas Marka (Franciszek Marka) Seimo tautinių mažumų komisijos nariams atsiuntė Seimo užsakytą ekspertizę dėl galimybės sileziečių kalbą pripažinti regionine kalba. Jis Seimo narius, kurie pateikė tokį pasiūlymą, savo išvadoje tiesiog pavadino neatsakingais triukšmadariais (lenk. warchoły – liet. atitikmens nėra). Profesorius išrėžė, kad jeigu taip patobulintas Tautinių mažumų įstatymas įsigaliotų, tai galėtų baigtis valstybės ir tautos griūtimi. „Teisinėje valstybėje su siūlomo įstatymo pakeitimo iniciatoriais ir autoriais Vyriausybės vardu kalbėtų tik prokuroras“, – apibendrino.
Kas taip supykdė mokslininką ir kur jis įžvelgia grėsmę valstybei? Šiuo metu regioninės kalbos statusas Lenkijoje suteiktas kašubų kalbai. Ją vartoja apie 106 tūkst. žmonių. Sileziečių tarme kalba apie 509 tūkst. asmenų. Regioninės kalbos statuso suteikimas leistų ja kalbantiems prašyti biudžetinio finansavimo kalbos mokymui, jos vartojimo teritorijoje stengtis įteisinti dvikalbius vietovių pavadinimus bei oficialiai ją vartoti santykiuose su vietos įstaigomis. Prof. Marka mano, kad tokiai didelei grupei asmenų suteiktos tokios teisės didintų separatistines ir antilenkiškas nuotaikas bei kiltų grėsmė valstybei.
Neseniai Balstogės teismas nuteisė penkis jaunuolius už antisemitinių ir prieš tautines mažumas nukreiptų šūkių propagavimą. Teismas, grįsdamas sprendimą, pažymėjo, kad minėti asmenys viešose vietose kurstė tautinę nesantaiką, ir skyrė jiems nuo 6 iki 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant 3 metams, taip pat 500 zlotų baudą. Taigi realaus laisvės atėmimo nuteistieji išvengė.
Balstogėje nacionalistiniai išpuoliai dažni. Nacionalistų aukomis tapo ne vienas svetimšalis, atvykęs studijuoti į Balstogės universitetą, išsiskiriantis odos spalva arba tautybe. Tačiau ligi šiol teisėsauga reaguodavo gana vangiai, o kaltininkai išvengdavo baudžiamosios atsakomybės. Tai, žinoma, neprisidėjo prie nacionalistinių nuotaikų stabdymo.
Balstogės teismo salėje kaltinamieji neigė savo kaltę ir įrodinėjo, kad Lenkijoje galioja žodžio laisvė. Prisiminkime įvykių aplinkybes.
2011 m. rugsėjį Balstogėje buvo surengta „Vienybės eisena“, kuria vietos politikai bei aktyvesnė visuomenės dalis norėjo išreikšti savo nepasitenkinimą išpuoliais prieš tautines mažumas. Kaip tik tuo metu buvo sunaikintos dvikalbės vietovių pavadinimų lentutės Punsko savivaldybėje, išniekintas paminklas Jedvabne, maldos namai ir kt. Eisenos dalyviams kelią užtvėrė keliasdešimties asmenų grupė, kuri skandavo antisemitinius ir prieš tautines mažumas nukreiptus šūkius. Kelis aktyvesnius ir radikaliau nusiteikusius asmenis vaizdo kamerų dėka pavyko atpažinti. Jie ir stojo prieš teismą.
Tiek teisiamieji, tiek jų advokatas teismo posėdžio metu įrodinėjo, jog jie neskatino tautinės nesantaikos, o tik reiškė savo pažiūras, naudojosi žodžio laisve. Aiškino, kad turi teisę savaip interpretuoti istorijos įvykius, o skandavimas „Lenkija – tai ne Izraelis“ buvo vien geografinio fakto konstatavimas. Vargu ar skirta bausmė atliks savo vaidmenį. Greičiau reakcija bus priešinga ir noras atkeršyti tik didės.
Vroclavo miesto prezidentas Rafalas Dutkievičius (Rafał Dutkiewicz) neseniai kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją, prašydamas greitos reakcijos, kad nacionalistiniai išpuoliai Vroclave būtų sutramdyti. Siūlė parengti specialią programą ir kartu su Vroclavo valdžia ją įgyvendinti. „Lenkijos valstybė turi šia problema užsiimti“, – pabrėžė prezidentas. Pasak jo, nacionalistų išpuolių jau negalima laikyti augančio chuliganizmo problema, kadangi jie politinio pobūdžio, nors to dar ir nenori pripažinti valstybinės institucijos. Prezidentas atkreipė dėmesį į anksčiau nepasitaikiusius atvejus, kai grupės nacionalistų sugeba universitete nutraukti jiems nepatinkančių žmonių paskaitas arba miesto institucijas priversti atsisakyti rengti parodas, pvz., skatinančias toleranciją.
Stebint lenkų žiniasklaidos pranešimus apie patriotinio jaunimo eisenas Lietuvoje, matosi akivaizdus noras parodyti jų nacionalistinį pobūdį. Žinoma, taip tyčia diskredituojamas Lietuvos vardas, dažnai taip norima eksponuoti Lietuvoje gyvenančių lenkų tariamai labai blogą padėtį, grėsmę jų tautinio tapatumo išsaugojimui. Beje, tą patį daro ir dalis Lietuvos žiniasklaidos. Tačiau lyginant Kovo
11-osios proga surengtą eiseną Vilniuje ir automobilių daužymą Lapkričio 11-ąją Varšuvoje akivaizdu, kad tai nepalyginami reiškiniai ir jų atsiradimo priežastys visai kitos. Praėjusių metų lapkričio 11 d. švenčiant Lenkijos Nepriklausomybės dieną Varšuvos centre vyko kelios demonstracijos. Vienai daugiatūkstantinei eisenai vadovavo pats šalies Prezidentas. Tai buvo tautinė, patriotinė demonstracija, tačiau nei Lenkijoje, nei Lietuvoje niekas jos nevadino nacionalistine, o jos dalyvių – radikalais.
Petras Maksimavičius, „Aušra“, 2013/06