Šv. Baltramiejaus atlaidai Žagarių bažnytėlėje

Išskridus gandrams ir baigus su didelėm bėdom (nes trukdė nuolatinis lietus) rugiapjūtę, rugpjūčio 28 d., sekmadienį, Žagariuose kaip kasmet vyko Šv. Baltramiejaus atlaidai su iškilminga procesija su šv. Sakramentu ir altorėliais, Seinų parapijos vienintele lietuviška vėliava (šv. Kazimiero) ir derlinių vainikais. Aplink bažnytėlę apeita tris kartus. Šv. Baltramiejus globoja ypač kailių išdirbėjus, tad procesijoje jau keletą metų nešama Seinų kailiaus a. a. Jono Glaniatausko bažnyčiai padovanota vėliava.

Mišiose dalyvavo nemažai tikinčiųjų ne vien iš artimų kaimų, bet ir iš Seinų, Punsko, Lietuvos. Jas atnašavo kunigai Petras Gucevičius, jo bičiulis ir Punsko vikaras Marius Talutis (pasakė proginį pamokslą, pagyrė Žolinių vainikus, neštus per Punsko atlaidus bei Žagariuose).  Mišioms talkino – giesmes giedojo Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Prienų skyriaus choras „Puriena“ (vadovė Onutė Matusevičiūtė, kuriai „daina tai gyvenimo ir akių šviesa“). Ačiū už giesmes ir vakaronės dainas. Mat po mišių dar bendrauta bažnyčios kieme.

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga (LASS) – tai viena seniausių nevyriausybinių organizacijų. Ji įkurta 1926 m. Padeda regėjimo netekusiam žmogui grįžti į aktyvų ir pilnavertį gyvenimą. Neregys – tai didelis išbandymas jam pačiam ir šeimai, artimiesiems. Jie sulaukia pagalbos artimųjų, bet ir LASS patalkina, padeda prisitaikyti prie aplinkos, būti savarankiškiems namuose ir darbe. Draugijoje jie gali turiningai leisti laiką – bendrauti, kurti, muzikuoti, sportuoti, lankyti renginius.

Žavėjomės ir stebėjomės, kaip gražiai Žagarių bažnytėlė papuošta gėlėmis ir ilgu kadagio šakelių vainiku, o aplinkui nubarstytas žiedų kilimas bei surengta daržo ir sodo gėrybių paroda (tai Birutės Roglienės ir jos sesių Marytės Jančienės ir Janinos Čarneckienės sumanymas).

Sveikintas trimetis Baltramiejaus vardu pakrikštytas žagariškis. Viršaitis Darius Lastauskas apdovanojo derlinių vainikų savininkus.

Ponia Birutė Roglienė pasakojo:

– Seniau visi kaimuose laikė daug avių dėl vylnos – pirščines mezgė, kojines, vailokus vėlė ir kailinius siuvė, kap papjauna an mėsos avinų, ba avis tai laikė dėl ėrukų, o avinus an mėsos ir lajo. O cik po Bartlamiejo mūs kaimi pjovė avis. Vierino, kad tadu kailis geresnis būna, bagi Bartlamiejus kailių patronas nuo sanovės. Anksciau nevalia būdavo, ba kvaraba gali griebc, nei avių kirpc prieš Bartlamiejų nevalia buvo. Sakydavo, kad vylnos kietos, šurkščos bus. Vis taikė, kad po pusės mėnulio (nesvarbu, ar sano, ar  jauno) būtų. O kiaulį seniau tai sykį per metus – prieš Kalėdas skerdė. O kap išdarinėja – žūro, kokio storumo kasa (lietuviškai vadzinama blužnis). Jeigu kasa būna vienan gali storesnė, tai raiškė, kad žiema bus gili.

G. Pakutkienė, punskas.pl