Kovo 29 dieną Katalikų bažnyčioje buvo švenčiamas Verbų sekmadienis. Seinuose senu papročiu parapijiečiai paprašyti išeiti į šventorių, kur kunigas Petras šventino verbas ir žolynus, saugančius nuo ligų, nelaimių, smilkė (smilkalai saugo nuo piktųjų dvasių). Ėjo procesija, paskui aukotos mišios su kunigo ir gimnazistų paruoštais dialogais apie Kristaus kelią iki mirties.
Likus savaitei iki Velykų, Verbų sekmadienį, jau nuo seno į bažnyčią nešamos šventinti verbos. Antanas Pakutka (Adomo) sako:
– Pas mus vadzino Verbnyčom. Tai balosa, krūmuosa rykštukį blindės nuskina, gluosnio ir kokių žalių šakutį. Tėvai su vyresnėm sasarim vežė švencyc in Sainus per Verbnyčas, o parvažavį mušė likusius namie vaikus. Ne ciek mušė, kiek paplaka. Sakė: „Būk sveikas kap ridzikas ir pamyk, kad cik nedėlia liko iki Velykų“.
Monika Mačionytė-Jančiulienė pasakoja:
– Kokių nedėlių prieš Verbnyčas pamerkiu alksnio, beržo šakutį stubon slaikucin ir vandenin, biskį cukro inberu, tai išlaidza lapukus. Sykį tai gulbino su bumburais šakutį kap pamerkiau, tai net pražydėjo. Surišam tokių verbukį kap bukietukų ir da ėglio ar ciso šakutį, gulbino rykštukį, berlyno šakutį pridedam, da ulijandros. Vežėm seniau in Sainų, dabar tai visadu in Žagarų bažnyčukį, ir kap kunigas pašvencina, parsivežam namo. Aš tai an šupliuko paimu žarjų, uždedu šakutes ėgliukų ir parūkinu virtuvėj – tai jau tep gražai kvepia. Nuo seniai sakyta, kad tai išvaro ligas, tai kap vaistas.
Kap maža buvau, tai dziedulis, pamenu, erzino, sakė: „Važuokit, vaikai, bažnyčon per Verbnyčas, macysit, kap per psalmes kunigų išvaro iš bažnyčos“. Dabar irgi mėgstu vaikščoc procesijoj ir per Baltramiejų, Velykas, Žolines. Tep paskui būna gerai.
Laikė namuosa verbas. Kap da seniau, tai troboj už balkio užkiša arba už švento paveikslo. Kap Velykos, tai da an rykštukių užmauna pamargytų kiaušinių lukštų. Gražai atrodė. Per Pelanų dzienų cik sukūrinam šitas verbas. O paskui vėl būna švieža cielus metus po Verbnyčų.
Švencyc valgį Velykų jei in Sainus, tai šaštadienį nuog piet veža, o jei in Žagarus, tai švencina sekmadienį prieš mišas. Parvažavį dalinamės švencytu – kiaušiniais, duonu, drusku, mėsuki. Per Velykas tai kiaušiniai svarbiausi.
Volaunykai vaikščoj, gąsdzino vaikus persirangį ir sakė racijas. Vaikščojom namas nuo namo. Ragožuose treji Jančuliai buvo ir Marcinkevičai. Per karų kap visi išvažavo in Lietuvų, tai tep kap kaimo neliko. Pokarin jau priskyrė juos prie Žagarų, ir tep likosi.
Mylėjau margyc kiaušinius. Su Sasnauskieni primarginam, o paskui inmerkiam cibulių lukštuosa arba priskutam nuo šakų alksnių ir ąžuolo žievių ir surūdzijusių geležų, užpilam vandeniu, apmerkiam, po pora savaitių išimam geležis ir dedam kiaušinius, tai graži tamsi spalva būna. Vaikam reikėjo nor po kiaušinio duoc, o jų daug: mūs aštuoni vaikai, da keturi krikštavaikiai ir vyro – keturi krikšto. Ir pašvencinimu reikėj kašikan turėcie ko indėcie.
Visa gavėnia tai pasnykas, net vaikam mažau davė valgyc, o tračadienį ir penktadienį – be mėsos iš viso. Tai jau tep laukėsi, kadu duos daugiau mėsukės.
***
Didžiąją savaitę (ketvirtadienį, penktadienį, šeštadienį) Seinų bažnyčioje mišios bus atnašaujamos 18 val. (kunigas šventins žvakes, vandenį, maistą). Velykų rytą lietuviškos mišios Žagarių bažnyčioje bus aukojamos 6 val., Seinų bazilikoje 8 val.
Genutė Pakutkienė, punskas.pl
Nebus. Tik Velykų rytą. Matyt bijo didelio pasipiktinimo nes tada į Seinus atvyks lietuvių ir iš kitų parapijų (giminės, svečiai). Gal tai ir nieko blogo – lietuviai ilgiau dvasiškai „pasnykaus“. Todėl tokias „rekolekcijas“ ir Punske siūlau surengti.
Ar Seinų bazilikoje šiomis dienomis lietuviškų pamaldų nebus, tik Žagariuose?
Seinų kunigai klysta manydami, kad „išstumdami“ lietuvius šį Didįjį savaitgalį iš Seinų į Žagarius juos kaip nors pažemins, parodys jiems skirtą vietą. Tai juos tik sustiprins. Vargšai vis nepasimoko iš istorijos bet aš jimes atleidžiu, net tam tikrą dėkingumą jaučiu. Manau, kad ir punskiečiams tokia tautinė terapija padėtų. Jiems reikėtų pasiūlyti šią svarbiausią katalikams šventę lietuviškas pamaldas tik Vidugirių bažnytėlėje. Punske surengti vien lenkiškas pamaldas. Po mėnesio Punskas kitaip atrodytų.
atsiprašau už klaidas – turi būti Didįjį
ŽAGARIŲ BAŽNYTĖLĖJE – lietuvių kalba pamaldos vyks 18 val. DIDĮJĮ KETVIRTADIENĮ ir, PENKTADIENĮ, o 19 val – DIDŲJĮ ŠEŠTADIENĮ.