Vilkapėdžių kaimo kryžiai

Vilkapėdžiai (lenk. Wiłkopedzie) – nedidelis lietuviškas kaimas Punsko valsčiuje, Smalėnų parapijoje, perpus ištuštėjęs repatriacijų į Lietuvą metais. Dabar čia 15 sodybų. Vakaruose kaimynai yra Žvikeliai, šiaurėje Didžiuliai ir Vidugiriai, rytuose Skarkiškiai ir Kilčėnai, o pietinėje dalyje kaimą riboja Klevų giria – Stulgiškė ir Šeipiškių ežeras. Dar visai neseniai kaimas buvo grynai lietuviškas, pastaraisiais metais jau atsirado ir lenkakalbių.

Nuo XIII-XIV a. iki 1795 m. kaimas priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Kaime nuo XX a. pradžios veikė saviveiklinis teatras – 1907 m. balandžio 2 dieną pastatyta Šatrijos Raganos „Marytei nepasisekė“ ir Keturakio „Amerika pirtyje“. Režisierius buvo mokytojas A. Laukaitis. Pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį kaimas buvo priskirtas Lietuvos Respublikai. Tarpukariu veikė lietuviškų organizacijų padaliniai. 1958 m. gegužės 9 d. įsikūrė Lenkijos visuomeninės kultūros draugijos skyrius. Čia veikė Vidugirių bibliotekos filialas su lietuviškomis ir lenkiškomis knygomis. 1959 m. kaimo jaunimas pastatė paminklą – kryžių.

Dabar šiame kaime stovi 5 kryžiai. Seniausias mena dar XIX šimtmetį. Kiti pastatyti buvusių kaimo kryžių vietoje. Po II pasaulinio karo pasitraukdami vokiečiai sunaikino daug kryžių. 1946 metais girininkas skyrė kaimui nemokamai medžių kryžiams padaryti. Gyventojai parsigabeno iš Krasnapolio miško keturias pušis ir keturiuose kaimo kampuose pastatė po kryžių. Pirmą jų padirbo Juozas Berneckas ir Jonas Leonavičius ir pastatė kryžkelėje netoli savo sodybų. Prie kitos kryžkelės pastatytas stalių meistriškumu pagarsėjusių brolių Liutkevičių kryžius. Trečiame kaimo kampe kryžių pastatė arčiausiai gyvenantys Grigučiai, o ketvirtame Vazneliai ir Burdinai. Visi kryžiai buvo pastatyti tais pačiais metais ir iškilmingai pašventinti. Vėliau per laukų šventinimą aplink visą kaimą eidavo procesija, prie kryžių žmonės rinkdavosi bendrai maldai. Paskutinis iš šių kryžius nugriuvo dar visai neseniai, prieš maždaug 10 metų. Dabar visų jų vietoje pastatyti nauji kryžiai.

Teksto ir nuotraukų autorė mokyt. Rūta Burdinaitė

Seniausias kaime kryžius, stovintis tarp Lajų ir Valinčių sodybos. Išlikusi tik kryžiaus viršūnė su metaline Kristaus skulptūrėle. Kryžius stovi atokiau nuo kelio, vidury ariamo lauko, tad vasarą bemaž nematomas. Spėjama, kad jis statytas dar XIX a., greičiausiai čia gyvenusios Šilinskų šeimos rūpesčiu
Seniausias kaime kryžius, stovintis tarp Lajų ir Valinčių sodybos. Išlikusi tik kryžiaus viršūnė su metaline Kristaus skulptūrėle. Kryžius stovi atokiau nuo kelio, vidury ariamo lauko, tad vasarą bemaž nematomas. Spėjama, kad jis statytas dar XIX a., greičiausiai čia gyvenusios Šilinskų šeimos rūpesčiu.

 

Akmeninis kryžius, stovintis kryžkelėje šalia Berneckų sodybos. pastatytas 1959 m. kaimo jaunimo iniciatyva, už vaidintojų uždirbtus pinigus. Kryžius užsakytas Suvalkų dirbtuvėje, iš ten arkliais ji pargabeno Antanas Vaicekauskas ir Antanas Burdinas, įmūrijo Jonas Berneckas. Ant akmens iškaltas užrašas: "Viešpatie būki mums gailestingas. Vesk skaisčiais keliais mūsų jaunimą. Stiprink mus tikėjime. Vilkapėdžių kaimo jaunimo auka 1959 m.
Akmeninis kryžius, stovintis kryžkelėje šalia Berneckų sodybos. Pastatytas 1959 m. kaimo jaunimo iniciatyva, už vaidintojų uždirbtus pinigus. Kryžius užsakytas Suvalkų dirbtuvėje, iš ten arkliais jį pargabeno Antanas Vaicekauskas ir Antanas Burdinas, įmūrijo Jonas Berneckas. Ant akmens iškaltas užrašas: „Viešpatie būki mums gailestingas. Vesk skaisčiais keliais mūsų jaunimą. Stiprink mus tikėjime. Vilkapėdžių kaimo jaunimo auka 1959 m.“

 

Kryžius prie Grigučių sodybos statytas 2007 m. Ąžuolą šiam tikslui parūpino Antanas Grigutis, o senojo kryžiaus vietoje jį pastatė sūnus Juozas. Kryžius mūsų krašto drožėjo Zenono Knyzos darbo, akmeninį pagrindą su įmūryta girnapuse padarė Jonas Vaznelis iš Punsko
Kryžius prie Grigučių sodybos, statytas 2007 m. Ąžuolą šiam tikslui parūpino Antanas Grigutis, o senojo kryžiaus vietoje jį pastatė sūnus Juozas. Kryžius mūsų krašto drožėjo Zenono Knyzos darbo, akmeninį pagrindą su įmūryta girnapuse padarė Jonas Vaznelis iš Punsko.

 

Kryžius prie Gibų sodybos statytas 2002 metais, šios šeimos iniciatyva ir lėšomis. Jį padirbo Zenonas Knyza iš Vidugirių Būdos, akmeninį pagrindą su išražytais Gedimino stulpais padarė Jonas Grigutis iš Vidugirių. Kryžius pastatytas po šeimoje įvykusios tragedijos, tačiau savininkas teigia, jog intencija buvo tiesiog noras pastatyti naują kryžių senojo supuvusio kryžiaus vietoje
Kryžius prie Gibų sodybos, statytas 2002 metais šios šeimos iniciatyva ir lėšomis. Jį padirbo Zenonas Knyza iš Vidugirių Būdos, akmeninį pagrindą su išraižytais Gedimino stulpais padarė Jonas Grigutis iš Vidugirių. Kryžius pastatytas po šeimoje įvykusios tragedijos, tačiau savininkas teigia, jog intencija buvo tiesiog noras pastatyti naują kryžių senojo supuvusio kryžiaus vietoje.

 

Kryžius visko kaimo intencijoje, seniūno Valdo Vaicekausko rūpesčiu ir kitų gyventojų lėšomis pastatytas 2005 m. ties kryžkele su Kilčėnų kaimu, netoli nuo seno medinio kryžiaus vietos. Jį nudrožė Lietuvos skulptorius Vytautas Dabrukas, akmeninį pagrindą padarė pats Valdas su Juozu Gražuliu. Aplinkos tvarkymu rūpinosi Sakalauskų šeima
Kryžius viso kaimo intencija, seniūno Valdo Vaicekausko rūpesčiu ir kitų gyventojų lėšomis pastatytas 2005 m. ties kryžkele su Kilčėnų kaimu, netoli nuo seno medinio kryžiaus vietos. Jį nudrožė Lietuvos skulptorius Vytautas Dabrukas, akmeninį pagrindą padarė pats Valdas su Juozu Gražuliu. Aplinkos tvarkymu rūpinosi Sakalauskų šeima.