Rugpjūčio 6 dieną Punsko valsčiaus taryba priėmė sprendimą dėl ketinimo uždaryti „Punsko užeigą“. Už balsavo 6 tarėjai, 2 susilaikė, 3 balsavo prieš. „Punsko užeigos“ uždarymas de facto reikštų ir Lietuvių liaudies kultūros centro (LLKC), kuriam vadovavo Robertas Vektorius, veiklos pabaigą. LLKC administravo „Punsko užeigą“, buities muziejų (skanseną), muziejėlį, organizavo parodas, Rudens gėrybių šventę, Užgavėnes, Andrinių …
„Lietuvi chame, klaupkis prieš lenką poną (Litewski chamie, klęknij przed polskim panem)“, – tokį plakatą trečiojo Europos lygos atrankos etapo atsakomųjų rungtynių viduryje kėlė Poznanės „Lech“ sirgaliai. Tačiau klupo ne lietuviai ir ne Vilniaus „Žalgiris“. Lietuvius įžeidžiantis lenkų aistruolių plakatas „Lech“ ekipai gali brangiai kainuoti. Lenkų futbolo asociacijos vadovai jau baiminasi, kad jei ši provokacija, …
KVIEČIAME dalyvauti „Pasienio bėgime”, kuris vyks 2013 m. rugpjūčio 14 d. 12 val. pagal projektą Nr. LT-PL/131 „Pasienio bėgimas“. Trasos pradžia – Lietuvos ir Lenkijos pasienis Kreivėnuose (prie Skirkevičių sodybos). Trasos pabaiga – Punsko savivaldybės pastatas. Trasos ilgis apie 3 km. Dalyviai renkasi prie Punsko savivaldybės pastato, A. Mickevičiaus g. 23 11:30 val. Norintys dalyvauti …
Peleliai (lenk. Pełele) – lietuviškas kaimas Punsko valsčiuje, apie 8 km į pietryčius nuo Punsko. Per 70% kaimo gyventojų yra lietuviai. Valsčiaus kelias Vidugiriai-Seivai (buvusio senovinio kelio iš Lazdijų į pietų Prūsą dalis). Nuo XIII-XIV a. iki 1795 m. kaimas priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Peleliai susikūrė iš 1642 metais atsiradusio dvaro ir baudžiauninkų kaimo. 1958 …
Žolinių išvakarėse lankėmės Pristavonių Teresės ir Dariaus Radzevičių sodyboje, kur jau antrą vakarą moterys ir jaunimas pynė tradicinį Žolinių vainiką. Šiemet čia pynėjų netrūko. Žolinių vainikai Punsko krašte pradėti pinti klebono kunigo Igno Dzermeikos laikais, turbūt 1967-aisiais. Tai padėkos Dievui už gerą derlių ženklas. Vienais metais jų būna daugiau, kitais mažiau. Vienų vainikai būna sudėtingesni, …
Pravažiavę Berznyką senuoju akmenimis grįstu keliuku pro gražuolį ežerą patenkame į Kapčiamiestį. Patraukia gamtos grožis ir senosios kapinaitės, ežeras „laisvais“ krantais, miškas, aukšti šlaitai virš tekančio upelio, bažnyčia ir prie jos ant šulinių atmintinės lentos, kad čia nužudyti partizanai… Mūsų pažįstamas kaimo rašytojas a. a. Juozas Petrauskas 1997 metais Kaune išleido knygelę „Kapčiamiestis“. Apie Kapčiamiestį, …
Iš Rusijos Kaliningrado srities degalus vežantiems mūsų šalies gyventojams, jau seniau radusiems ilgesnį, bet mažiau kliūčių žadantį kelią per Lenkiją, dabar sužibo dar lengvesnės veiklos viltis. Lenkijoje kyla ginčų, ar šios šalies muitininkai nepažeidžia žmogaus teisių, kai kiekvieną valstybės sieną kertantį asmenį traktuoja kaip potencialų įstatymų pažeidėją. Tokias diskusijas inicijavo Geldapės miesto meras Marekas Mirosas. …
Susisiekimo ministerijoje rugpjūčio 5 d. įvykusiame Eismo saugumo tarybos posėdyje pritarta Vidaus reikalų ministerijos siūlymui sugrąžinti baudos balų sistemą piktybiškai Kelių eismo taisykles (KET) pažeidžiantiems vairuotojams. Balų sistema Lietuvoje veikė iki 2008 metų. Baudos balų sistemos įteisinimo tikslas – įspėti vairuotojus, kad už pakartotinius eismo saugumo pažeidimus, be piniginių baudų, surinkus nustatytą balų skaičių, bus …
Toliau skaityti „Baudos taškų sistema – efektyvi poveikio priemonė“
Lietuvoje (ir mūsų krašte) siuvėjas, vadintas kriaučiumi, buvo daugiausia pelno šeimai teikiantis asmuo. Jis kažkiek savaičių apsigyvenęs pas ūkininką siūdavo, kol apsiūdavo visus namiškius. Artūras Matusevičius sako, kad iki 1970 metų kaimuose buvę siuvėjai. Ir muzikantai sodžiuose labai reikalingi buvo. Jų būdavo po penkis kaime. Ūdininkuose muzikavo Andrius Matusevičius, gim. 1900 m., Artūro senelis. Grojo …
Sūduva ar Suvalkija, kitaip vadinama Užnemunė, yra Lietuvos dalis, esanti kairiajame Nemuno krante. Jos gyventojai vadinami suvalkiečiais, sūduviais, užnemuniečiais. Dauguma žinomų Lietuvos istorikų yra linkę šį regioną vadinti Sūduva, nes būtent sūduviai buvo dabar čia gyvenančio etnoso, susidariusio XV-XVII a., pradininkai. Žinomi kalbininkai K. Būga, J. Balčikonis, A. Salys taip pat laikėsi nuomonės, kad …
Toliau skaityti „Kaip amžiams bėgant keitėsi Sūduvos miestų ir miestelių tautinė sudėtis?“
Atėjęs į auditoriją skaityti paskaitos, filosofijos profesorius pasidėjo ant stalo stiklainį ir pridėjo į jį didelių akmenų. Po to klausia studentų, ar stiklainis pilnas. Šie patvirtino. Tada profesorius išsiėmė iš krepšio skardinę nuo kavos, pilną smulkių akmenėlių, ir supylė juos į stiklainį. Akmenukai gražiai užpildė tarpus tarp didelių akmenų. Profesorius vėl paklausė studentų, ar stiklainis …
Jau kuris laikas Lietuvoje ima vyrauti požiūris, kad miškai yra ištekliai, kuriuos būtina panaudoti. Šį procesą spartina ir nauji įstatymų projektai Seime. Susirūpinę esama padėtimi Susivienijimo Žali.LT entuziastai bendradarbiaudami su Druskininkų miškų urėdija regia plačią diskusiją-seminarą atsakingo požiūrio į miškininkystę ir miškų išsaugojimą tema. Seminaras vyks Druskininkuose Miško muziejaus, mokymų ir informacijos centro patalpose (Čiurlionio …
Po vėsaus oro liepos pabaigos dienos atnešė kaitrą. Kas nupjovė žolę, surinko ir pasėjo trąšas, labai laukia lietaus, bet kitiems – javų augintojams – labiau reikalinga saulė, nors lengvas lietutis taip pat nepakenktų. Blogiau – liūtis. Mat anais metais ji išguldė didelius javų plotus. Linksta rugių, kvietrugių varpos. Tepami kombainai, šluojami klojimai, svirnai, sandėliai. Netrukus …
Didžiuliai – lietuviškas kaimas, apie 7 km nutolęs į pietryčius nuo Punsko. Visi kaimo gyventojai – lietuviai. Nuo XIII-XIV a. iki 1795 m. kaimas priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Nuo 1642 m. Didžiuliai minimi Seivų dvaro inventoriuose. Spaudos draudimo metais veikė slapta lietuviška mokyklėlė. Po 1905 m. lietuvių kultūrinis gyvenimas Didžiuliuose suaktyvėjo. 1920 m. kaime įvyko …