Burbiškių kaimas – Seinų valsčiaus ir Seinų parapijos kaimas, kuriame gyvena 26 lietuviškos ir 5 lenkiškos šeimos. Gatvinis sodžius įsikūrė XVII a. pradžioje ant Galadusio ežero kranto. Kaimas gražus ne tik savo gamta bei vaizdiniais, bet ir gyventojais, kurie visuomet pasireikšdavo dideliu tautiniu sąmoningumu ir aktyvumu. 1930 m., minint Vytauto Didžiojo 500-ąsias mirties metines, Šv. …
Klevai – dzūkų kaimo gyvenvietė, įsikūrusi rytiniame Klevaičio ežero krašte. Kaimo pavadinimas kilęs kaip tik nuo Klevaičio ir Klevo ežerų pavadinimų. Klevų kaime yra 56 šeimos, didžioji jų dalis – lietuviškos. 5 šeimos yra lenkų tautybės. Kaimo teritorijoje aptinkamas piliakalnis, kur anksčiau vykdavo sąskrydžiai. Nuotraukų ir teksto autorė Vida Grigutytė
2012 m. rugsėjo 22 d., minint Baltų vienybės dieną, kviečiame visus baltų genčių palikuonis Lietuvoje, Latvijoje, Jotvoje, Prūsoje ir visame pasaulyje įsijungti į Baltų vienybės ugnies sąšauką ir uždegti ugnis ant kalnų, piliakalnių, kitose su baltų istorija susijusiose vietose. BALTŲ VIENYBĖS ŠVENTĖ PRASIDĖS JOTVINGIŲ IR PRŪSŲ GYVENVIETĖJE PROGRAMA: 16.00-17.00 Jotvingių ir prūsų gyvenvietės Šilainėje (Ožkiniai) …
Ramoniškės – kaimas Krasnapolio valsčiuje, Seinų apskrityje, Palenkės vaivadijoje. Kaime gyvena tiek pat lietuvių ir lenkų. Čia veikė kultūros namai ir pradinė mokykla. Kaimas yra populiari turistinė vietovė, nes šioje apylinkėje čia daug ežerų, gražių draustinių. Seinos upėje yra saugomi bebrai. Kadaise šiame krašte gyveno jotvingiai. Nuo XIII a. kaimas priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. 1920 m. …
„Visas krikščionio gyvenimas yra tartum ilga maldinga kelionė į Tėvo namus – Tėvo, kurio besąlyginę meilę kiekvienam žmogui, o ypač „sūnui palaidūnui“, kasdien vis labiau pažįstame. Tokia kelionė vyksta kiekvieno žmogaus sielos gelmėse, tikinčiųjų bendruomenėse, o per jas – ir visoje žmonijoje.“ Popiežius Jonas Paulius II. Apaštališkasis laiškas Tertio millennio adveniente, 49. Šiuolaikiniam žmogui atrodo, kad …
Toliau skaityti „Žmogaus gyvenimas – tartum piligriminė kelionė“
“(…) Sielovados ateitis – bandyti patekti pas žmones, kurie, nors pakrikštyti – retai arba visiškai nepraktikuoja savo tikėjimo. Būtent šiems žmonėms Bažnyčia turi padėti priimti Komuniją su Kristumi. Ypatingą reikšmę čia turi krikščioniškojo gyvenimo liudijimas. Didžiulis iššūkis Elko bažnyčiai yra dėti pastangas, kad žmonės artėtų prie Kristaus, atversti juos į tikėjimą, mokyti Evangelijos ir perteikti …
Ožkiniai – jau nuo seno lietuvių gyvenamas kaimas. Ožkiniai minimi 1602 m. aktuose. Tam tikru laiku kaimas buvo vadinamas Donbrauninkais. Čia 42 sodybos. Lietuviai sudaro apie 80% visų gyventojų skaičiaus. Nuotraukų autorius Albertas Šliaužys
Šlynakiemis – kaimas, priklausantis Punsko valsčiui ir Punsko parapijai. Šiuo metu čia gyvena 249 žmonės. Daugiau kaip 90% gyventojų yra lietuviai. Per kaimą teka upė Šalčia. Šlynakiemio teritorijoje yra 3 ežerai: Juodis, Meldinis, Bebrutis. Pastarajame įrengtas upinių bebrų rezervatas. Nuotraukų autorė Daiva Valinčiūtė
Vaičiuliškės – lietuviškas kaimas, įsiterpęs Giluišgiry, šiaurinė Punsko valsčiaus dalis. Geografiniu atžvilgiu tai Sūduvos aukštumos dalis. Paviršius savitas, kalvotas, be lygumų, slėnyje ežerėlis, apie 10 ha, vadinamas Trumpalaičiu, telkšo tarp Trumpalio ir Vaičiuliškių kalnų. Aukščiausia vieta Vaičiuliškių kaime – Karosino kalnas (221 m virš jūros pav.). Šiuo metu kaime gyvena 132 gyventojai, daugiau nei 90% …
Kaip teigia mūsų krašto etnografė Aldona Vaicekauskienė, pirmieji Žolinės vainikai Punske buvo nupinti turbūt 1967-aisiais. Tarp jų buvęs Vaitakiemio kaimo vainikas. Šiais metais Žolinės vainikus parengė: Pristavonių k., Vaitakiemio k., Kreivėnų k., Kampuočių k., Ožkinių k., Vidugirių k., Didžiulių k., Seinų lietuviai, Rimkežerių k., Burokų k., Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugija, etnografinis ansamblis „Gimtinė“, Visuomeninis …
Toliau skaityti „Punsko ir Seinų krašto vainikai – Žolinė 2012“
Vaiponia – Šipliškių valsčiaus, Suvalkų apskrities, per 5 km nuo Punsko nutolęs lietuviškas kaimas. Per kaimą vingiuoja kelias iš Eglinės ir Budzisko į Punską, teka Vaiponės upelis. Nuo upelio kilęs ir kaimo pavadinimas. Vaiponią supa Trumpalio, Vaičiuliškių, Sožalkų, Pavaiponės, Eglinės kaimai bei Lietuvos valstybinė siena. Kaime gausu nenusausintų alksnynų bei stačių šlaitų. Nuo Virbylų kalno …
Žvelgiu į savo vaikus ir susimąstau: kur nukryps jų gyvenimo keliai? Ar sieks aukštųjų mokslų, ypatingų profesijų, gyvens savam krašte, o gal emigruos? Kol kas mano jaunėlė (6 m.) ateity norėtų būti veterinarijos gydytoja (gydyti šuniukus ir katytes) arba virėja, būtinai Paryžiuje (!), o vyresnioji (8 m.) – teisėja, nes jai sekasi sutaikyti susipykusias drauges. …
Vidugirių kaimas nuo Punsko nutolęs 13 km. Vidugiriai buvo įkurti XVII a. pradžioje girios viduryje; iš čia ir vietovės vardas. 1642 m. buvo 32 valakai žemės, 1765 m. 7 ūkiai, 1827 m. 196 gyventojai, 1789 m. buvo 14 ūkininkų ir 2 daržininkai, 1880 m. 409 gyv., 1921 m. 43 kiemai ir 249 gyventojai. 2010 m. …
Rimkežerių kaimo praeitis siekia 1522 metus, kai Rimkui (Rimeykai) padovanotas ežeras kartu su prigludusiu žemės sklypeliu. Pirmas kaimo pavadinimas, manoma, buvo Rimeikežerai (lenk. Rimkożery). Tad Rimeikos sodyba davė pradžią Rimkežerių kaimui, tada priklausiusiam Lazdijų seniūnijai. Pirmieji gyventojai buvo lietuviai. 1644 metais karalius Vladislovas IV Rimkežerius atidavė Kšištofui Vitanauskui. 1802 metais kaimas atiteko grafui Karl Klikowstrom …