„Aušra“: Profesoriau, kas, Jūsų nuomone, sugadino lietuvių ir lenkų santykius? Prof. Povilas Gylys: Manau, kad žmonių santykiai nėra jau tokie blogi. Štai mūsų universitetas bendradarbiauja su Vroclavo ekonomikos universitetu, palaikome specialius santykius, pavasarį skaičiau ten paskaitas. Šiuo požiūriu lyg ir viskas neblogai. Bet valstybių santykiai yra prastos būklės. Tą būklę galima paaiškinti tuo, kad mes, …
Toliau skaityti „Politikams nevalia skatinti priešpriešos tarp lietuvių ir lenkų“
Praėjusiais metais Torunėje dienos šviesą išvydo Vytauto Landsbergio „pokalbių“ knyga, pavadinta „Mūsų patriotizmas, jų šovinizmas?“. Knygą sudaro beveik 150 puslapių apimties interviu apie Lietuvos ir Lenkijos tarpusavio santykius, tautines mažumas, istorinius ginčus, padarytas klaidas ir geopolitinę šio Europos regiono padėtį. Leidinys įdomus ir tuo, kad tarpusavyje kalbėjosi pirmasis po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis …
„Aušra“: Ponia Nijole, kiek sukūrėte filmų apie Lietuvos miestelius? Nijolė Baužytė: Artėjame prie pusantro šimto. Dar kelių trūksta iki to skaičiaus. Pradėjau 1989 metais nuo savo gimtojo Pušaloto. Miestelių pažinimas stulbinamai didelis. Jūsų filmuose yra tai, ko nėra istorijos vadovėliuose, knygose. Tai tikra gyvoji naujųjų laikų Lietuvos istorija. Apie Lietuvos miestelių istorijos dokumentavimą galvojau jau …
Ir vėl antilietuviška isterija Lenkijoje. Šįkart ją sukėlė informacija, kad „Lietuvos geležinkeliai“ 11 darbuotojų už nevalstybinės kalbos vartojimą darbo metu apkarpė atlyginimus. Kaip pranešama, tie darbuotojai darbo metu bendravo nevalstybine kalba, pavyzdžiui, per tarnybines radijo ryšio priemones. „Direkcijos darbuotojų valstybinės kalbos vartojimas atliekant tarnybines pareigas ypač svarbus siekiant užtikrinti saugų traukinių eismą. Bendrovė deda daug …
Lenkijos užsienio reikalų ministerija, pradėjus jai vadovauti Radoslavui Sikorskiui (Radosław Sikorski), pasižymi išskirtiniu aktyvumu formuojant naujus Lenkijos užsienio politikos uždavinius ir kryptis. Tai greit pajuto ne tik artimiausios Lenkijos kaimynės. Kiek čia sėkmingos politikos, o kiek pastangų formuoti vien savos šalies piliečių nuomonę, tai jau kitas, atskiro nagrinėjimo reikalaujantis, klausimas. Tačiau faktas, kad Užsienio reikalų …
Toliau skaityti „Į užsienio politiką investuojami milijonai“
Ne taip seniai, nes šiais metais, ir ne taip toli, nes tą vietą galima pasiekti važiuojant keturias-penkias valandas autobusu iš Seinų Lenkijos vidurio link, įvyko ypatingai smagus ir ilgai lauktas, plačiai išgarsintas ir daug tautiečių subūręs susitikimas. 2012 metų Trijų karalių šventė Varšuvos padangėje buvo itin linksma ir kupina dovanų. Sausio 6 dieną į Lietuvos …
Baigiantis 2011 metams Europos Tarybos (ET) ekspertai paskelbė pirmąjį įvertinimą, kaip Lenkija vykdo Europos regionų arba tautinių mažumų kalbų chartiją. ET Ekspertų komitetas praėjusių metų pradžioje tikrino Lenkijos įstatyminę bazę, bet taip pat tai, kaip praktikoje užtikrinama tautinių mažumų kalbų apsauga. Susitiko ne tik su valstybės pareigūnais, bet ir tautinių mažumų atstovais, tarp kitko, lietuviais. …
Toliau skaityti „Lenkija raginama labiau rūpintis lietuvių kalba“
Apie lietuvį kunigą, dirbantį Afrikoje, sužinojau tik įstojęs į universitetą. Tuomet mes visi, būsimi medikai, tiesiog spinduliavome noru padėti tiems, kuriems pagalbos labiausiai reikia. Gerai mums buvo žinomas Hermano vardas. Jis pasigirsta ir dabar, kai bendrakursiai paliečia mūsų gilų, tačiau materialinių gėrybių slopinamą norą – tiesti pagalbos ranką juodajam žemynui. Daryti tai, ką kunigas vykdo …
„Aušra“: Lenkija kaltina Lietuvą, kad Vilnius vykdo asimiliacinę politiką lenkų atžvilgiu, kad Lietuvoje kyla jau net ne nacionalizmas, bet šovinistinės nuotaikos. Ar susiduriate su tuo? Ryšard Maceikianiec: Ne. Lietuviai, lyginant su Lietuvos lenkais, žymiai pažengė pirmyn, ramindami nacionalistines nuotaikas. Kai Lietuvos prezidentūros pašonėje dalijamos Lenko kortos, kai tokie žmonės kaip Valdemar Tomaševski (Lietuvos lenkų rinkimų …
1973-iaisiais maniau, kad aš esu tikras lietuvis, nes pase parašyta – lietuvis, gimiau Lietuvoje, kalbu lietuviškai, gyvenu Lietuvoje, be to, moku daug lietuviškų liaudies dainų (gal dešimt). Vieną gražią 1973 metų dieną man, Kauno politechnikos instituto (dabar Kauno technologijos universitetas) Automatikos fakulteto trečio kurso studentui, kraštotyrininkas (dabar jau ir profesorius, o tada dėstytojas aspirantas) Stanislovas …
Lenkijos ir Lietuvos švietimo ekspertų grupės darbas apsuko ratą, kol sugrįžo į išeities tašką. Rugsėjo 4 d. Lenkijos ir Lietuvos premjerai įkūrė ekspertų darbo grupę Lenkijos lietuvių ir Lietuvos lenkų švietimo problemoms spręsti. Ekspertai posėdžiavo 5 kartus. Stebint grupės darbą vis kildavo klausimas, koks šios komisijos tikslas, ko norima pasiekti, kam ji tarnauja. Per tris …
Toliau skaityti „Švietimo ekspertų komisijos darbo rezultatas – politikų užsakytas“
Lietuvos premjeras Andrius Kubilius Lenkijos premjerui Donaldui Tuskui (Donald Tusk) neseniai pasiūlė sukurti darbo grupę, kuri rūpintųsi Lietuvos ir Lenkijos pasienio regionų socialine, ekonomine plėtra. Palenkės vaivadijos savivaldybininkų reakcija buvo greita ir teigiama. Juk toks pasiūlymas reikštų didesnes investicijas, kelių, geležinkelių infrastruktūros plėtrą ir visapusišką ekonominę plėtotę. Tai nors kiek galėtų sumažinti disproporcijas tarp vakarų …
Toliau skaityti „Vertybėmis grįsti interesai ar tik siauri interesai?“
Rašytojų klubas, geranoriškai atsiliepęs į Vilniečių ainių klubo iniciatyvą paminėti rašytojos, pedagogės Vlados Rusokaitės jubiliejų, lapkričio 23 d. surengė vakarą „Vilniaus krašto žmonės: Vlada Rusokaitė – 100“. Programoje dalyvavo rašytojai Birutė Jonuškaitė, Algis Uzdila, literatūrologė Danutė Balašaitienė, muzikologė Jūratė Burokaitė, skaitovė Irena Plaušinaitytė, pianistė Šviesė Čepliauskaitė ir šių eilučių autorė. Kas gi buvo Vlada Rusokaitė, …
Romėnų teisėje esanti sąvoka terra nullius reiškia „žemę, priklausančią niekam“. Nors tokių teritorijų šiais laikais vargu ar daug beliko, dažnai jaučiuosi būtent niekieno žemės piliečiu. Piliečiu ne tiesmuka prasme, kai apie tautinę (o dažnai ir etninę bei vietinę) priklausomybę galima spręsti vien iš plastmasinės kortelės, vadinamos kitur dokumentu. Turiu omeny žmogaus vidaus būklę bendraujant su …