Etninės kultūros seminaras Seinuose

 2017 m. lapkričio 17–18 dienomis Seinų „Žiburio“ mokykloje vyko ETNINĖS KULTŪROS SEMINARAS MOKYTOJAMS. Pirmąją konferencijos dieną pranešimus skaitė: Onutė Vaznelienė, Danguolė Grigutienė, Irena Marcinkevičienė, Alicija Krakauskienė, Birutė Vžesniauskienė bei Neringa Rasiulienė. Antrąją dieną vyko seminaras „Išauskim tapatybę staklėmis ir daina“. Apie tautinio kostiumo svarbą mūsų gyvenime ir dzūkiškos aprangos ypatumus kalbėjo Asta Vandytė iš Kauno. …

Apie senų žmonių baimes

Visi būsime seni, bet būdami jauni neišklausome, neužjaučiam senų. O jų netekę praregim ir klausiam savęs, kodėl taip ar anaip elgiausi su savo seneliu, mama, tėčiu… O. Tumelienė sako: – Kiba visi norėt būc laimyngi ir neatstumci, nepamiršci. Sanas žmogus bijosi likc vienas. O sanatvė kožno laukia. Vieniem langvesnė būna, o kiciem sunkesnė. Gerai, kad dabar …

„Antanuko poringės“ Kaune

Punsko teatro „Aurora“ kompozicija „Antanuko poringės“, parengta pagal Sigito Birgelio eiles iš rinkinio „Ožkiniai linų mėlynų“. Atlikėjai: Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė ir Arnoldas Vaznelis. Kompozicija parodyta 2017 m. spalio 20 d. Maironio lietuvių literatūros muziejuje per poeto Sigito Birgelio naujausios eilėraščių knygos „Ožkiniai linų mėlynų“ sutiktuves. sb, punskas.pl

Apė medalikucus

Ona Tumelienė pasakoja: „Visadu nešoju medalikucį ir nešojau, kol pametus nebuvau. O tadu nuspirkau kitų ir kunigas pašvencino. Rankynėj ar kur duonukės švencytos raikia nešocis ir medalikucį. Pyrmai komunijai man tėvas nupirko sidabrinį medalikucį su šv. Mariju ir nešojau ilgai, kol pametiau. Tėvas nupirko kitų ir pašvencyc nunešė kunigu, tai nešojau vė, an drūtesnio šniūruko …

Rudenį (2 dalis)

(Tęsinys)  Kastulė Subačienė su Maryti Jančieni pasakoj apie savus tėvus. Kap Marytės tėvas Izidorus samdė piemenis ganyc žąsų, avių, gyvulių. Pamena jos, kap ganė Stasys Lipčukas iš Ramoniškių ir kaiminystėj Vitas Marcinkevičus. Vienas mažesnis, kitas dzidesnis. Va jos pamena, kap sykį Izidorus savo piemeniu padavė šmotelį lašinių ir duonos. Ir sako: „Važuojam arkliais in Sainus. …

Rudenį (1 dalis)

Visai aciduso langviau žmonės, kap nustoj lyc. Kiek užsilikusių darbų… Pergyveno, kas nespėj prieš šitų ilgų lietų nusikirsc javų, bulvių nukasc, o kas pasėj – tai vė graudzinosi, ba mirko sužaliavį rugiai, kvietrugiai. Užtai grybų kožna iki valios prisdėj žiemai visokiausių. Paskuciniai tai grūzdai, žalsvukės, kelmucai, baravykai, vištelės, žąsukės, turkai. Darži raikia nuiminėc, kokios užaugo …

Kuo mokslininkams įdomūs mūsų darželiai?

Rugsėjo pabaigoje Punske viešėjo dr. Stasė Dapkūnienė, Aplinkos ministerijos Augalų genų banko vyr. specialistė (dekoratyvinių augalų nacionalinių genetinių išteklių koordinatorė), Vilniaus universiteto botanikos sodo jaunesnioji mokslo darbuotoja, ir dr. Vilija Snieškienė, Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo mokslo darbuotoja. Jas lydėjo Irma Maciulevičienė, Veisiejų regioninio parko vyr. specialistė. Viešnios domėjosi mūsų krašto darželiais ir juose …

Iš Marytės Klimasarienės prisiminimų

Apie linus  Nuo 15 metų Marytė Klimasarienė ėjo į talkas minti linų. Linamynis vyko po sėjos ir bulviakasio, kai klojimas kluone tuščias (nuo rugsėjo pabaigos–spalio pradžios iki gruodžio, Kūčių; jei kur nesuspėja, tai po Kalėdų vėl eina į talkas minti linų). Linų pėdelius suguldydavo klojime dviem eilėmis, galvutėmis į vidų, ir iš abiejų šonų apkuldavo. …

Michalina Nevulytė-Marcinkevičienė pasakoja

Gimiau Kalinavo kaimi. Augau dzidelėj Nevulių šaimynoj. Baigus Punsko mokyklų ir liciejų ne visai buvau Ožkinių kolūkin vaikų aukli. Kap dabar, tai būtų vaikų daržalis, ba buvo tep surėdzyta, kad tėvai in talkas, o vaikai – kad nespliantotų – tai atveda in svetainį ir mes keliose globojom juos, valgydzinom, užsiėmėm. Ištekėjau in Žagarus už Stasio …