Punsko senosios katalikų kapinės prie Ožkinių kelio įkurdintos XIX a. pradžioje. 1820 m. pastatytoje koplyčioje 1881 m. palaidotas staiga miręs Punsko bažnyčią statęs klebonas kun. Kazimieras Jonkaitis. Kapinių teritorijoje išsilaikė apie 10 antkapių. Anksčiau kapinės buvo užleistos, akmeninė tvora sunaikinta.
Punsko naująsias katalikų kapines XIX a. pabaigoje įkūrė kun. Simonas Norkus. Jas aptvėrė akmenine tvora, o centre pastatė gražią neogotikinę koplyčią. Punsko kapinių kryžių ir antkapių nuotraukų autorė Gražina Bliūdžiuvienė
Punsko žydų kapinės nutolusios apie 0,5 km nuo Punsko, prie kelio Ramonų kaimo link (Sūduvos g-vė). Jos užima 0,66 ha plotą. Kapinių įkurdinimo data nėra žinoma. Didesne dalimi išlikusi yra betoninė tvora. Kapinėse galima rasti vos keliolika antkapinių paminklų likučių. Sakoma, jog Punsko žydų kapinių paminklai (maceva) buvo gana kuklūs, kas liudija, kad Punsko žydai …
Punsko evangelikų kapinės užima kelių arų plotą ant kalno, prie Nova gatvės. Beveik visa teritorija apžėlusi medžiais ir krūmais. Kapinėse užsilikę tik keli kryžiai ir paminkliniai akmenys. Dar neseniai matėsi metalinės tvoros likučiai.
Bubeliai – kaimas Seinų valsčiuje. Senuose dokumentuose minimas jau 1684 m. Gyventojai garsėjo savo aktyvia veikla. Nuo 1906 m. veikė slapta lietuvių mokykla, o nuo 1914 m. iki 1920 m., kai Lenkijos valdžia ją uždarė – viešoji mokykla. Tarpukario metais daug kartų buvo prašyta leidimo įkurti lietuvišką mokyklą, tačiau prašantieji išklausyti nebuvo. Įvairiais laikotarpiais kaime …
Punskas – apie 1050 gyventojų, iš kurių 75% – lietuviai. Svarbus Lenkijos lietuvių kultūros centras – vaikų darželis, pagrindinė mokykla ir gimnazija, licėjus, spaustuvė, leidykla, Lietuvių kultūros namai. Nuo 1597 m. parapijos centras, biblioteka su lietuviškomis ir lenkiškomis knygomis, ambulatorija, vaistinė, bankas, pašto skyrius, policijos punktas, degalinė, valsčiaus administracija. Ankstyvaisiais viduramžiais čia gyveno jotvingiai, bet …
Pristavonys (lenk. Przystawańce) – lietuviškas kaimas Punsko valsčiuje. Jis yra apie 7 km į rytus nuo Punsko. 95% gyventojų – lietuviai. Išlikę keletas XIX a. statytų pastatų. Valsčiaus kelias Paliūnai-Trakiškės. Punsko bibliotekos filialas su lietuviškom ir lenkiškom knygom. Nuo XIII-XIV a. iki 1795 m. kaimas priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Jis pirmą kartą minimas 1640 metais. …
Burokai – lietuviškas kaimas Punsko valsčiuje, nutolęs apie 5 km į šiaurės rytus nuo Punsko, prie Lietuvos ir Lenkijos valstybinės sienos. Išlikusios aštuonios sodybos, visi gyventojai – lietuviai. Nuo XIII-XIV a. iki 1975 m. kaimas priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Kaimas įsikūrė XVI-XVII a., priklausė Seivų dvarui, išsiplėtė XIX a., prijungus gretimus Knypavo ir Buiviškių kaimus. …
Paliūnai – kaimas, apie 9 km nutolęs į rytus nuo Punsko. Daugiau nei 50% kaimiečių yra lietuviai. Didelės Pirmojo pasaulinio karo laikų kapinės (262 vokiečių ir 323 rusų karių kapai). Nuo XIII-XIV a. iki 1795 m. kaimas priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Kaimas įsikūrė XVII a. pirmojoje pusėje. Po ATR Trečiojo padalijimo Paliūnai atsidūrė Prūsijos valdžioje …
Taurusiškė arba Taurusiškės (lenk. Tauroszyszki) – kaimas Punsko valsčiuje. Kaimo teritorijoje – Pirmojo pasaulinio karo kapinės. Kaime yra Rutka Pachuckich gyvenvietė. XVII a. pradžioje įsikūręs baudžiavinis kaimas vadinosi Taurai, kurie priklausė Seivų seniūnijai ir 1642 m. dvaro apyraše užrašyti su 20 valakų žemės plotu. Ne visa žemė buvo dirbama – vakarinėje kaimo pusėje augo miškas, …
Skarkiškės (lenk. Skarkiszki) – lietuviškas kaimas Punsko valsčiuje, nutolęs apie 10 km į pietryčius nuo Punsko. Į Skarkiškes įjungti buvę Rašačių ir Škliarnos kaimeliai. Valsčiaus keliai: Vidugiriai-Seinai ir Smalėnai-Skarkiškės. 93% gyventojų – lietuviai (1983). Nuo XIII-XIV a. iki 1795 m. kaimas priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Jis pirmąkart minimas XVII a. Pagal 1920 m. liepos 12 …
Vilkapėdžiai (lenk. Wiłkopedzie) – nedidelis lietuviškas kaimas Punsko valsčiuje, Smalėnų parapijoje, perpus ištuštėjęs repatriacijų į Lietuvą metais. Dabar čia 15 sodybų. Vakaruose kaimynai yra Žvikeliai, šiaurėje Didžiuliai ir Vidugiriai, rytuose Skarkiškiai ir Kilčėnai, o pietinėje dalyje kaimą riboja Klevų giria – Stulgiškė ir Šeipiškių ežeras. Dar visai neseniai kaimas buvo grynai lietuviškas, pastaraisiais metais jau …
Peleliai (lenk. Pełele) – lietuviškas kaimas Punsko valsčiuje, apie 8 km į pietryčius nuo Punsko. Per 70% kaimo gyventojų yra lietuviai. Valsčiaus kelias Vidugiriai-Seivai (buvusio senovinio kelio iš Lazdijų į pietų Prūsą dalis). Nuo XIII-XIV a. iki 1795 m. kaimas priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Peleliai susikūrė iš 1642 metais atsiradusio dvaro ir baudžiauninkų kaimo. 1958 …
Didžiuliai – lietuviškas kaimas, apie 7 km nutolęs į pietryčius nuo Punsko. Visi kaimo gyventojai – lietuviai. Nuo XIII-XIV a. iki 1795 m. kaimas priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Nuo 1642 m. Didžiuliai minimi Seivų dvaro inventoriuose. Spaudos draudimo metais veikė slapta lietuviška mokyklėlė. Po 1905 m. lietuvių kultūrinis gyvenimas Didžiuliuose suaktyvėjo. 1920 m. kaime įvyko …