Punsko muziejuje „Senoji klebonija“ veikia Lietuvos menininkės Rasos Klingaitės meno darbų paroda. Ją galima lankyti muziejaus darbo valandomis arba anksčiau susitarus telefonu. Rasa Klingaitė gimė 1961 metais Panevėžyje. 1984 m. baigė Šiaulių valstybinį pedagoginį institutą. Parodose dalyvauja nuo 1988 metų. Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė. Surengė dvi autorines parodas Kaune. Jos kūriniai eksponuoti Kauno krašto, respublikinėse …
Rugpjūčio 15 dieną Punsko muziejuje „Senoji klebonija“ buvo atidaryta paroda „Juosta žmogaus gyvenime“. Apie ją pasakoja Punsko krašto etnografė, Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugijos pirmininkė Aldona Vaicekauskienė. Parodos atidarymo metu Lenkijos lietuvių visuomenės veikėja, mokytoja ir kraštotyrininkė Anastazija Sidarienė pristatė savo autorinę knygą „Juosta žmogaus gyvenime“. Knyga gana svarbi lietuvių etnokultūrai bei tradicijoms. Juk tai …
Vaičiuliškės – lietuviškas kaimas, įsiterpęs Giluišgiry, šiaurinė Punsko valsčiaus dalis. Geografiniu atžvilgiu tai Sūduvos aukštumos dalis. Paviršius savitas, kalvotas, be lygumų, slėnyje ežerėlis, apie 10 ha, vadinamas Trumpalaičiu, telkšo tarp Trumpalio ir Vaičiuliškių kalnų. Aukščiausia vieta Vaičiuliškių kaime – Karosino kalnas (221 m virš jūros pav.). Šiuo metu kaime gyvena 132 gyventojai, daugiau nei 90% …
Visi, kurie lanko dailininko Antano Česnulio sodybą Naujasodės kaime šalia Druskininkų, negali likti abejingi ne tik meistro darbams, bet ir gamtai. Čia, susimokėjus keletą litų, galima pasigrožėti medžio maestro sukurtais darbais, jo skulptūromis, ir ramiai pailsėti Ratnyčėlės pakrantėje. Surasti dailininko sodybą nėra sudėtinga. Važiuojant iš Druskininkų Grūto parko link reikia šalia kelrodžio „Skulptūrų galerija“ pasukti …
Vaiponia – Šipliškių valsčiaus, Suvalkų apskrities, per 5 km nuo Punsko nutolęs lietuviškas kaimas. Per kaimą vingiuoja kelias iš Eglinės ir Budzisko į Punską, teka Vaiponės upelis. Nuo upelio kilęs ir kaimo pavadinimas. Vaiponią supa Trumpalio, Vaičiuliškių, Sožalkų, Pavaiponės, Eglinės kaimai bei Lietuvos valstybinė siena. Kaime gausu nenusausintų alksnynų bei stačių šlaitų. Nuo Virbylų kalno …
Rugpjūčio 12 dieną Šilainėje prasidėjo Punsko dienos. Prie gražaus Seivų ežero vyko Duonos, medaus ir pieno šventė. Renginio metu buvo kuliami rugiai, malami grūdai, kepama duona, pinami Žolinės vainikai. Čia vyko įvairūs konkursai, koncertavo Seinų ir Jonavos liaudies kapelos. Apie renginį pasakoja Punsko valsčiaus viršaitis Vytautas Liškauskas, šventės šeimininkas Albinas Šuščevičius bei mūsų krašto bitininkas …
Apie Žolinės vainikų pynimą mūsų krašte etnografę Aldoną Vaicekauskienę klausinėja Sigitas Birgelis. Žolinė – tai šventė tarp vasaros pabaigos ir rudens darbų pradžios. Apie jos krikščioniškąjį aspektą pasakoja legenda, kad atidarius Švč. Mergelės Marijos karstą rasta tik daug nuostabiausių gėlių. Rytų ir Vakarų Bažnyčiose Marijos Dangun ėmimo šventė yra minima nuo XVI a. Dar ir …
Dailininko Antano Česnulio sodybą Naujasodės kaime šalia Druskininkų kasdien atranda vis daugiau žmonių, kurių nė vienas paskui tiesiog nebegali likti abejingas ne tik meistro darbams, bet ir gamtai. Be užrašo „Privati valda“ Antano ir Onos Česnulių sodybos nesaugo grėsmingas užrašas „Privati valda“. Jų sodybos vartai visuomet atviri ir norintiesiems pasigrožėti medžio maestro sukurtais darbais, jo …
Rimkežerių kaimo praeitis siekia 1522 metus, kai Rimkui (Rimeykai) padovanotas ežeras kartu su prigludusiu žemės sklypeliu. Pirmas kaimo pavadinimas, manoma, buvo Rimeikežerai (lenk. Rimkożery). Tad Rimeikos sodyba davė pradžią Rimkežerių kaimui, tada priklausiusiam Lazdijų seniūnijai. Pirmieji gyventojai buvo lietuviai. 1644 metais karalius Vladislovas IV Rimkežerius atidavė Kšištofui Vitanauskui. 1802 metais kaimas atiteko grafui Karl Klikowstrom …
Pradėtas tvarkyti ir turizmo reikmėms pritaikyti pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos dvaras Užulėnyje, Ukmergės rajone. Pirmojo Lietuvos prezidento dvaras prieš trejus metus perduotas Ukmergės savivaldybei. Dvarui atnaujinti skirta 5 mln. litų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, keletą šimtų tūkstančių litų skyrė rajono savivaldybė. Šiuo projektu siekiama pritaikyti dvaro sodybą turizmo reikmėms, įsteigti ilgalaikes darbo vietas, …
Žvikeliai – kaimas, priklausantis Punsko valsčiui ir Smalėnų parapijai. Jame yra 31 sodyba ir 150 gyventojų. Keturios šeimos mišrios. Visi kiti gyventojai yra lietuviai. Kaime daug jaunimo ir studentų. Visi mokslus pradeda Navinykų pagrindinėje mokykloje. Vėliau mokosi Punske. Daugelis mokslus sėkmingai tęsia Lietuvos aukštosiose mokyklose. Žvikelių kaimynystėje yra Raistinių, Navinykų, Vilkapėdžių ir Murowany Most (Teklinavo) …
Radžiūčiai – Seinų valsčiuje, gražioje vietoje prie Galadusio ežero, esantis vidutinio dydžio kaimas. 1595 m. minimas kaip Radutino. Kaimo plotas 458 ha. Radžiūčiai lyg ant didelio kalno – rytuose aukštoka Galadusio pakrantė. Pokario metais kaime buvo 38 savarankiški ūkiai. Pilnaverčių ūkininkų su perspektyvomis likę apie 10. Šiuo metu vyksta intensyvus statybinių sklypų prie ežero išpardavimas …
Liepos 22 dieną Punsko tautodailės muziejuje – Senojoje klebonijoje – vyko mūsų audėjų ir siuvinėtojų: Natalijos Kalkauskienės, Onos Račiuvienės bei Teresės Jonušonienės darbų paroda. Apie ją pasakoja Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugijos pirmininkė Aldona Vaicekauskienė ir Draugijos veikėja Onutė Budzeikienė. Kviečiame pasižiūrėti mūsų vaizdo reportažo. Senoji klebonija Punske pradėjo veikti 1995 m. Pirmieji čia įsikūrė …
(Tęsinys. Pradžia čia.) Trakiškėse Ona pradėjo austi keturnyčius rinktinius kilimus, rankšluosčius, staltieses. Austi išmoko būdama dar paauglė, pasižiūrėjusi, kaip audžia jos mama. Daug mokytis nereikėjo. Audimo paslaptis turėjo kraujyje. Apsirengti, pasikloti šeimai reikėjo, tai ir audė nieko nelaukdama. Po karo audimas tapo jos aistra. Ona ieškojo naujų raštų, juos keitė ir tobulino pagal savo sugebėjimus, …
Toliau skaityti „Prisiminimai iš audėjos Onos Krakauskaitės gyvenimo. Audimas ir pomėgis, ir aistra“